Sausio 16 d. sostinėje Lietuvos mokslų akademijoje pagerbti mokiniai, atstovavę Lietuvai tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose, jų mokytojai, komandų vadovai. Iš viso 2025 m. įvairiose dalykinėse olimpiadose mūsų mokiniai iškovojo 69 apdovanojimus: 8 aukso, 20 sidabro, 28 bronzos medalius ir 5 pagyrimo raštus, taip pat užimta 1 pirmoji vieta, 4 antrosios, 2 trečiosios bei pelnytas 1 specialusis prizas.
Dangiro Augulio nuotr.
„Matydami jus, mieli mokiniai, dėl mūsų šalies esame ramūs. Ji bus perduodama į geras rankas. Jūs demonstruojate ne tik puikias žinias ar praktinius įgūdžius, bet ir itin atsakingą požiūrį į gyvenimą, į būsimą savo karjerą“, – sveikindama apdovanojimų šventės „Lumina Lituanica“ dalyvius sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Ministrė pasidžiaugė, kad tarptautinėse olimpiadose dalyvavo ir apdovanojimus laimėjo ne tik Lietuvos didmiesčių, bet ir mažesniųjų miestų mokiniai, bei drąsino jaunuolius ir juos rengiančius mokytojus dar aktyviau dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo projektuose.
R. Popovienė taip pat padėkojo mokytojams, tėvams, komandų vadovams, kurių palaikymas padėjo mokiniams pasiekti rezultatų, kuriais didžiuojasi visa šalis/
„Jūs, Lietuvos olimpiadininkai, esate puikus įrodymas, jog sėkmės pasiekti pergalei neužtenka. Reikia tikslo, ryžto, noro ir kasdienės vidinės motyvacijos. Jaunieji talentai, kurie garsina mūsų šalį, – tai neįkainojama vertė ir pavyzdys mums visiems, kaip siekti tikslo ir nueiti „papildomą mylią“ tam, kad taptume geruoju pavyzdžiu ir įkvėpimu visam pasauliui‘‘, – kalbėjo mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius Valdas Jankauskas.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys pabrėžė, kad pakliūti į Lietuvos komandą tarptautinėje olimpiadoje ir atstovauti užsienyje savo tėvynei yra sunkus darbas ir didelis pasiekimas.
„Lietuva nėra garsi gamtiniais ištekliais, mūsų išteklius yra vienas – protas, jūs esate protingi ir po 15–20 metų būtent jūs turėsite kurti ateities Lietuvą, kad ji klestėtų, būtų turtinga, gera, garsi šalis“, – teigė jis.
Prof. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius,kalbėjo, kad Lietuvoje esame įpratę džiaugtis pasiekimais sporto olimpiadose, kultūroje, bet pamirštame, kad esame pasiekę neįtikėtinos sėkmės moksle.
„Jūsų pasiekimai įsilieja į tą pasiekimų grandinę, kuri džiugina mūsų mokslo pasaulį ir yra labai svarbi valstybei ir jos reputacijai“, – sakė rektorius.
Lietuva – pasaulio geografijos olimpiados čempionė
Jei ankstesniais metais aukso medaliai buvo laimimi įvairių dalykų olimpiadose, tai 2025 m. visi 8 Lietuvos mokinių pelnyti aukso medaliai buvo iškovoti tarptautinėse geografijos olimpiadose.
„2025-ieji išsiskyrė nepaprastais jaunųjų geografų pasiekimais. Tarptautinėje geografijos olimpiadoje visi dalyvavę mūsų mokiniai pelnė aukso medalius, o Lietuvos komanda visų šalių reitinge užėmė pirmąją vietą ir gerokai atsiplėšė nuo antrąją vietą užėmusio Kazachstano“, – pasakoja Gediminas Beresnevičius, LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas.
Puikiai jaunieji mūsų geografai pasirodė ir Europos geografijos olimpiadoje, kuri 2025 m. vyko Vilniuje. Visi, išskyrus vieną, joje dalyvavę mokiniai laimėjo medalius, tarp jų keturis aukso.
Australijoje vykusioje 66-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje mūsų šalis pernai pelnė aukščiausią vietą per 10 metų (43-ia vieta). Net 5 Lietuvos mokiniai iš jos grįžo su bronzos medaliais, o vieną iš šios olimpiados uždavinių sukūrė lietuvis Paulius Aleknavičius, anksčiau ir pats dalyvavęs šioje olimpiadoje ir laimėjęs aukso medalį. Tai trečias kartas istorijoje, kai olimpiados užduotyje buvo Lietuvos pasiūlytas uždavinys.
Sėkmė Lietuvos mokinius lydėjo ir Filipinuose vykusioje 36-ojoje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje, kur Lietuvos mokiniai pelnė du sidabro ir du bronzos medalius.
37-oji tarptautinė biologijos olimpiada šių metų vasarą vyks Vilniuje. Tokio masto biologijos olimpiada, kurioje ketina dalyvauti iki 900 dalyvių iš maždaug 80 šalių, Lietuvoje bus rengiama pirmą kartą.
Pernai Prancūzijoje vykusioje 55-ojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje Lietuvos komanda pelnė 2 sidabro, 1 bronzos medalį bei pagyrimo raštą. Tai geriausias mūsų atstovų pasirodymas šioje olimpiadoje per keletą metų. O Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusioje 57-ojoje tarptautinėje chemijos olimpiadoje iškovoti keturi bronzos medaliai.
Kas žibėjo ryškiausiai
Tarp sėkmingiausiai tarptautiniuose mokslo renginiuose pernai pasirodžiusių jaunuolių – tarptautinėje geografijos olimpiadoje aukso medalius pelnę: Rojus Kondratavičius ir Faustas Kondratavičius, LSMU gimnazija (mokytoja Jovita Vizbarienė); Ugnius Vilimas, Vilniaus licėjus (mokytoja Jolita Milaknienė); Tomas Jakubauskas, Palangos senoji gimnazija (mokytojas Nerijus Vaišvilas).
Įsimintinai pasirodė KTU gimnazijos mokinys Tomas Razbadauskas, dalyvavęs keturiose olimpiadose (tarptautinėje ir Baltijos šalių chemijos, tarptautinėje ir Europos fizikos olimpiadose) ir visose laimėjęs medalius (2 sidabro, 1 bronzos ir II-ąją vietą).
Puikius rezultatus pademonstravo ir Klaipėdos licėjaus mokinys Emilijus Latakas, dalyvavęs tarptautinėse biologijos ir astrofizikos olimpiadose ir abiejose laimėjęs sidabro medalius.
Šiuo metu Kembridže studijuojantis Emilijus sako, kad tarptautinės olimpiados ir medaliai jam ne tik padėjo suformuoti geresnį supratimą apie sritį, kurią pasirinko studijuoti – cheminę inžineriją ir biotechnologijas, bet ir pagelbėjo stojant į Kembridžo universitetą, kur tarptautiniai olimpiniai pasiekimai itin vertinami.
„Olimpiados – puiki galimybė ne tik „pamatuoti“ savo žinių lygį, bet ir susipažinti su bendraminčiais ir išmokti kažką naujo. Tačiau labiausiai dalyvauti jose mane motyvavo pažangos jausmas bei noras kiekvieną dieną žinoti ir gebėti vis daugiau“, – kalbėjo olimpiadininkas.
Daugiausiai medalininkų – iš KTU gimnazijos ir Vilniaus licėjaus
LINEŠA duomenimis, pernai tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose iš viso dalyvavo 78 mūsų šalies mokiniai, kuriuos rengė 63 mokytojai, lydėjo ir ruošė 35 komandų vadovai.
„Dalyvaujančių mokinių ir jų iškovotų medalių skaičius, palyginti su 2024 m., sumažėjo, nes pernai Lietuvos komanda nevažiavo į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą, kuri vyko Rusijoje“, – pasakoja G. Beresnevičius.
Tarp olimpiadų dalyvių ir laimėtojų daugiausia Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos ir Vilniaus licėjaus auklėtinių.
Tomas Kivaras, KTU gimnazijos direktorius, skaičiuoja, kad nuo 1992-ųjų iki dabar 106 KTU gimnazijos moksleiviai Lietuvai įvairiose tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose iškovojo 17 aukso, 66 sidabro ir 85 bronzos medalius bei 27 pagyrimo raštus.
„Nemažai gabių mokinių identifikuojame dar 8-oje klasėje, kai jie dalyvauja KTU gimnazijos organizuojamose edukacinėse programose ar Mokslo lyderių turnyruose. Gimnazijoje taip pat veikia pasiruošimo olimpiadoms būreliai ir mokinių mentorystės programa, kurioje tie patys tarptautinių olimpiadų prizininkai dalinasi savo žiniomis su jaunesniais kolegomis“, – pasakoja T. Kivaras.
Medalininkams ir pagyrimo raštų laimėtojams renginio metu buvo įteiktos miestų dovanų kortelės ir Vilniaus universiteto specialūs prizai.
Į šventę „Lumina Lituanica“ susirinkusius mokinius, jų mokytojus ir komandų vadovus sveikino Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, kiti mokslo bendruomenės atstovai.
Paieška archyve
