Komitetai, prie egzaminų vertinimo rezultatų pridėję papildomus 10 taškų, galimai viršijo savo įgaliojimus, abejotini ir šio sprendimo argumentai – rodo Valstybės kontrolės atlikta apžvalga „Pastebėjimai dėl sprendimų papildomai pridėti 10 taškų prie 2025 metų Valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų“.
Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) skelbiant egzaminų rezultatus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įsakymais sudarytų Komitetų sprendimais prie kiekvieno abituriento gauto egzaminų galutinio taškų skaičiaus buvo papildomai pridėta 10 taškų (nekeičiant maksimalaus įvertinimo). Sprendimus priėmė keturi vertinimo Komitetai, motyvuodami tuo, kad pernelyg aukšta egzaminų išlaikymo „kartelė“. Komitetų posėdžių protokoluose buvo nurodoma, kad be šios korekcijos labai daug mokinių neišlaikytų egzaminų.
Valstybės kontrolė, įvertinusi galiojantį teisinį reglamentavimą, daro prielaidą, kad Komitetai, priimdami sprendimus pridėti papildomų 10 taškų, veikė galimai viršydami jiems suteiktus įgaliojimus. Tai reiškia, kad jie taikė kitokią tvarką, nei nustatyta kituose aukštesnės galios teisės aktuose. Tokios intervencijos kelia abejonių, ar laikomasi teisinių ir švietimo principų, nes buvo niveliuoti mokinių sugebėjimai, abiturientams sukurtos nevienodos konkurencinės sąlygos, o pats sprendimų priėmimas galimai pakenkė teisinio reguliavimo ir priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemai, jų stabilumui, prognozuojamumui ir patikimumui.
Tai kelia rizikų užtikrinant lygiateisiškumo principą, nes buvo sukurtos nevienodos konkurencinės sąlygos dėl valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose. Neteisinga konkurencija kyla tarp papildomus taškus gavusių mokinių ir ypač aukštus rezultatus pasiekusių mokinių, kurie papildomų taškų negavo. 86 ir daugiau balų surinkusiems mokiniams buvo pridėta mažiau nei 10 taškų, o tiems, kurie surinko daugiau nei 95, jų pridėta nebuvo.
„Tokie sprendimai mažina jaunų žmonių pasitikėjimą ne tik švietimo sistema, bet ir pačia valstybe. Pažangesni mokiniai, susidūrę su nesąžiningu taisyklių keitimu, patiria fundamentalų neteisingumo jausmą. O kaip motyvuoti tuos, kurie egzaminus laikys kitąmet, jei jie mato, kad rezultatus lemia ne pastangos ar žinios, o neapgalvoti institucijų sprendimai? Kai kalbame apie mokinių ateitį, Lietuvos darbo rinką ir valstybės pažangą apskritai, tokios svarbios taisyklės negali būti keičiamos skubotai ir neatsakingai“, – teigia valstybės kontrolierė.
Valstybės kontrolės vertinimu, Komitetų argumentai, dėl ko prie egzaminų rezultatų buvo pridedami papildomi taškai, yra abejotini. Komitetai, teigdami, kad mokiniai egzaminų neišlaikė dėl pernelyg aukštos slenkstinės pasiekimų lygio ribos, neįvertino kitų struktūrinių veiksnių, nors tokią galimybę ir duomenų turėjo. 2025 m. reikšmingai padidėjo egzaminus laikiusiųjų abiturientų skaičius. Be to, nebuvo įvertintas moksleivių pasirengimas. Atlikta analizė rodo, kad didesnį neišlaikymo procentą lėmė didesnis abiturientų skaičius iš tokių mokyklų, kuriose mokinių pasiekimai yra žemesni. Taip pat nustatyta, kad daugiausia mokinių, kuriems pridėti taškai leido išlaikyti egzaminą, yra žemesnių rezultatų VBE mokyklose.
Po šios analizės įvertinusi rizikas, Valstybės kontrolė priėmė sprendimą atlikti auditą, kuriame sistemiškai nagrinės mokinių pasiekimų vertinimą bendrajame ugdyme. Pastaraisiais metais ŠMSM inicijavo esminius pokyčius švietimo sistemoje. Vis dėlto reformų metu išryškėjo problemos: mokykloms trūksta atnaujinto ugdymo turinio ir priemonių, ne visada tinkama mokytojų kvalifikacijos kėlimo kokybė, rengiant egzaminų užduotis ir organizuojant egzaminavimo procesą trūksta sklandumo. Visa tai rodo koordinavimo spragas tarp politikos formuotojų ir vykdytojų. Audito rezultatus planuojama skelbti kitais metais.
