AGAI įsigijo kosmoso misijų simuliavimo programinę įrangą

„Vilnius Tech“ universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) įsigijo daugiau nei 114 000 Eur vertės kosmoso misijų simuliavimo programinę įrangą, kuri leis studentams modeliuoti, simuliuoti ir analizuoti palydovų misijas nuo pirmųjų projektavimo žingsnių iki pasirengimo paleidimui. Anot aerokosmoso specialistų, įranga pagerins studentų pasirengimo lygį, atvers daugiau galimybių tarptautiniam bendradarbiavimui ir padės stiprinti Lietuvos kosmoso sektoriaus konkurencingumą.

AGAI prodekanas Laurynas Šišovas pasakoja, kad nauja programinė įranga studentams leis praktiškai išbandyti visus pagrindinius palydovo misijos kūrimo etapus – nuo orbitos pasirinkimo, trajektorijų planavimo iki ryšio ir galios biudžeto skaičiavimų.

„Studentai mokysis priimti inžinerinius sprendimus realias sąlygas imituojančioje aplinkoje, atlikti misijos analizę ir vertinti technologinius kompromisus. Tai – tarsi simuliacinė erdvė, kurioje virtualius palydovus galima kurti nuo nulio iki pat pasirengimo paleidimui“, – naudą įvardina jis.

Programinė įranga bus prieinama visiems studentams, tačiau intensyviausiai su ja dirbs Aviacinės mechanikos inžinerijos bakalauro bei Aerokosmoso inžinerijos magistrantūros studijų programų studentai.

„Planuojame, kad studentai programa aktyviai naudosis tiek per studijų modulius, tiek vykdydami mokslinius tyrimus, kursinius ar baigiamuosius darbus“, – patikslina L. Šišovas.

Ištobulino Lietuvoje

„Vilnius Tech“ įsigytą programinę įrangą „Mission Design Simulator“ MDS Solaris sukūrė Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų įmonė „Blackswan Space“. Tomas Malinauskas, bendrovės komercijos vadovas, pasakoja, kad ją bendrovė pradėjo plėtoti 2019 m., gavusi Europos kosmoso agentūros (EKA) užsakymą sukurti kosmoso misijų simuliavimo įrankį kosmoso šiukšlių valymo misijoms simuliuoti. „Blackswan Space“ įrankį toliau sėkmingai tobulino ir pritaikė platesniam kosmoso misijų spektrui.

„Šiemet vasarį rinkai pristatėme pirmąją komercinę programinės įrangos versiją, kuria jau sėkmingai naudojasi JAV ir Europos kosmoso įmonės“, – pasakoja jis.

Anot T. Malinausko, rinkoje panašių programinės įrangos produktų yra, tačiau MDS Solaris išsiskiria tuo, kad veikia realiu laiku ir greičiau (angl. real-time).

„Simuliacijos metu galime keisti parametrus ir iškart matome pokyčius. Taip pat galime kontroliuoti simuliuojamų palydovų spiečius ar pavienius palydovus iš skirtingų kompiuterių tuo pat metu, ši funkcija veikia kaip savotiškas daugelio žaidėjų funkcionalumas (angl. multi-player), leidžiantis simuliuoti dvigubos paskirties (angl. dual-use) kosmoso misijas, kurių metu galime imituoti potencialių priešininkų palydovų manevrus ir taip apmokyti būsimus kosmoso gynybos palydovų operatorius“, – įrangos galimybes vardija pašnekovas.

Pasak jo, ši programinė įranga idealiai tinka tiek inžinieriams, projektuojantiems kosmoso misijas ar pačius palydovus, tiek dėstytojams bei studentams, kurie taip gali mokytis ir suprasti orbitinę mechaniką bei palydovų valdymo subtilybes.

Paruoš darbui globalioje rinkoje

L. Šišovas akcentuoja, kad esmine AGAI studijų dalimi ir toliau išlieka teorinės žinios, tačiau praktiniai užsiėmimai, kurių metu studentai galės gilintis į realias palydovų misijų užduotis, jas dar labiau sustiprins.

„Ši kombinacija leidžia daug geriau suprasti sudėtingus procesus, pavyzdžiui, kokios įtakos orbitos pasirinkimas turi palydovo galios biudžetui, ar kaip komunikacijos langai priklauso nuo trajektorijos. Praktinės simuliacijos padeda studentams įtvirtinti teorines sąvokas, lavinti inžinerinį mąstymą ir pasirengti darbui komandose, į kurias jie įsilies dirbdami kosmoso sektoriuje“, – teigia L. Šišovas.

Įsigytą programinę įrangą universitetas planuoja naudoti ir tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose, ypač su PEGASUS tinklo partneriais. Tinklas, kuriam priklauso AGAI, vienija aeronautikos specialistus rengiančius Europos universitetus.

„Šiuo metu planuojame bendrus kursus su universitetais Prancūzijoje, Italijoje ir Švedijoje, kuriuose studentai iš skirtingų šalių dirbtų kartu modeliuodami palydovų misijas. Tokie kursai padeda studentams pasirengti dirbti globaliuose inžineriniuose projektuose, kur tarptautinis bendradarbiavimas tampa neatsiejama kasdienybės dalimi“, – pasakoja pašnekovas.

Plečia kosmoso ekosistemą

114 420 Eur vertės kosmoso misijų simuliavimo programinę įrangą AGAI įsigijo pagal Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti viešojo sektoriaus inovatyvumą. Kosmoso politiką Lietuvoje įgyvendinančios Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės vadovė Eglė Elena Šataitė sako, kad šis projektas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos kosmoso ekosistemos plėtros tikslais.

„Prieš kelerius metus priimtoje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijoje yra įvardytas iššūkis tinkamai parengti specialistus, galinčius dirbti kosmoso industrijoje. Įtraukdami švietimo įstaigas į tokių projektų įgyvendinimą, ne tik sprendžiame kosmoso sektoriaus strategijoje keliamus uždavinius, bet ir prisidedame prie realios šios pakankamai naujos, tačiau išskirtinai perspektyvios srities augimo“, – pasakoja E. E. Šataitė.

Ji tikisi, kad šis programinės įrangos įsigijimas „Vilnius Tech“ studentams padės įgyti įgūdžių, leisiančių sėkmingai įsilieti į Lietuvos ir Europos kosmoso sektorių, kurti naujas technologijas ir stiprinti tarptautiškumą. O kitoms įstaigoms taps paskata dalyvauti kituose viešajam sektoriui skirtuose Inovacijų agentūros kvietimuose.

Ambicijoms reikia investicijų

E. E. Šataitė primena, kad Lietuva nuo 2021 m. yra Europos kosmoso agentūros (EKA) narė ir sėkmingai kuria nišines technologijas.

„Lietuviškos technologijos gali stiprinti šalies ir Europos saugumą, nepriklausomumą, atverti bendradarbiavimo galimybių su kitomis EKA šalimis, kurti naujus sprendimus verslui, mokslui ir visuomenei. Turime stiprų žmogiškąjį potencialą – pagal STEM krypčių absolventų skaičių esame antri visoje ES. Tam, kad Lietuva galėtų aktyviau įsitraukti į EKA misijas ir prisidėti prie ES tikslų, būtina nuosekliai didinti investicijas į kosmoso sektorių, tinkamai paruošti specialistus bei plėtoti tarptautines partnerystes“, – teigia vadovė.

L. Šišovas pritaria, kad Lietuvą jau dabar galima vadinti kosmoso šalimi.

„Lietuviški palydovai skrieja orbitoje, o jauni specialistai sėkmingai įsilieja į EKA ar privačių įmonių veiklas. Mūsų tikslas – kad universitetas būtų ta vieta, kur gimsta ne tik idėjos, bet ir inžineriniai sprendimai. Turime stiprius pagrindus: pritraukiame kūrybingus studentus, plėtojame tarptautinius ryšius, turime svarbių technologinių išteklių. Dabar svarbiausia – nebijoti kelti ambicingų tikslų ir užtikrinti praktinį pasirengimą, kurį ši programinė įranga padės pasiekti“, – pabrėžia jis.