Liepos 18–25 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusioje 55-ojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje (IPhO) Lietuvos mokinių komanda sėkmingai susidorojo su moksliniais iššūkiais ir pelnė 2 sidabro, 1 bronzos medalį bei pagyrimo raštą. Tai geriausias mūsų atstovų pasirodymas šioje olimpiadoje per keletą metų.
Šiemetinis jaunųjų fizikų susibūrimasbuvo gausiausias per visą IPhO istoriją: Paryžiuje varžėsi per 400 mokinių iš daugiau kaip 90 pasaulio šalių.
Palyginimui, pernai Irane vykusioje Tarptautinėje fizikos olimpiadoje buvo perpus mažiau dalyvių.
Nepaisant to, kad užduotims atlikti reikalingos fizikos bei matematikos žinios stipriai pranoko Lietuvos bendrąją mokyklinės fizikos programą, iš olimpiados mūsų komanda parsivežė tris medalius: Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos vienuoliktokai Robertas Juknevičius ir Tomas Razbadauskas (abu juos parengė mokytojas Darius Virbukas) pelnė sidabro, o Vilniaus licėjaus abiturientas Kipras Deksnys (mokytojas Eugenijus Rudminas) – bronzos medalius.
Kitas KTU gimnazijos abiturientas Augustas Ukvalbergas (mokytojas Mantas Sriubas) buvo apdovanotas pagyrimo raštu. Taip pat olimpiadoje dalyvavo ir Joris Boruta, KTU gimnazijos abiturientas.
„Tai buvo geriausias Lietuvos komandos pasirodymas per kelerius pastaruosius metus – paskutinį kartą du sidabro medalius mūsų komanda buvo pelniusi 2017 m. Indonezijoje vykusiame renginyje”, – džiaugiasi Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas dr. Gediminas Beresnevičius.
Komandai vadovavo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto docentas ir FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas dr.JevgenijChmeliov bei FTMC mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jakštas.
„Iki dar aukštesnių apdovanojimų mūsų mokiniams pritrūko vos kelių taškų“, – sako J. Chmeliov.
Nuo burbuliukų iki meteoritų kraterių susidarymo Marse
Olimpiadoje mokinių laukė tikras mokslinis iššūkis: dvi dienas po 5 valandas mokiniai sprendė organizatorių parengtas eksperimentines ir teorines užduotis.
Eksperimentinio egzamino pirmoje užduotyje mokiniai matavo nuolatinio magneto bei dviem ritėmis tekančios srovės sukurtą nevienalytį magnetinį lauką.
Atlikus šiuos pasirengiamuosius matavimus, mokiniams teko pademonstruoti savo kūrybingumą ir sugalvoti, kaip su turimomis priemonėmis nustatyti Žemės magnetinio lauko horizontaliąją dedamąją.
„Daugiau kaip pusę šios užduoties taškų pavyko surinkti tik 22 mokiniams iš visų kiek daugiau kaip 400 dalyvių. Antra eksperimentinė užduotis buvo kiek paprastesnė, bet reikalavo itin didelio kruopštumo: mokiniai analizavo meteoritų kraterių susidarymą Marso paviršiuje, tik daug mažesniame mastelyje ir Žemės sąlygomis“, – pasakoja J. Chmeliov.
Kitą dieną vykusiame teoriniame ture mokiniai sprendė organizatorių parengtas teorines užduotis.
Per 5 valandas vykusį egzaminą mokiniai turėjo ne tik perskaityti 16 puslapiųapimties uždavinių sąlygas, bet ir pademonstruoti savo puikias žinias pačiose įvairiausiose fizikos srityse – nuo tamsiosios materijos pasiskirstymo galaktikose iki burbuliukų susidarymo šampano taurėje, pakeliui išsiaiškinus ir vieno iš vadinamojo amžinojo mechaninio laikrodžio veikimo principus
Kitomis dienomis mokiniai ne tik ilsėjosi nuo sudėtingų užduočių, bet turėjo ir nemažai kitos mokslinės bei kultūrinės veiklos: sportavo, aplankė Paryžiaus Versalį, plaukė laivu Senos upe, klausėsi fizikos Nobelio premijos laureatų paskaitų, taip pat apsilankė ir keliose Paryžiuje įsikūrusiose mokslinėse laboratorijose.
Paieška archyve
