Liepos 1 d. 14 val. baigėsi pirmasis stojimo į magistrantūros studijas etapas, ir nors laikas pateikti paraišką greitai baigsis, vis dar galima suspėti. Ką daryti, jeigu vis dar kyla abejonių dėl studijų krypties ar jų suderinamumo su darbu?
„Vilnius Tech“ Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorė dr. Justė Rožėnė ramina: apsispręsti gali padėti galimybių sąrašai arba skambutis į aukštąją mokyklą.
Suteikia daugiau galimybių
Stojantieji į magistro studijas nurodo, jog tęsti mokslus pasirenka norėdami įgyti papildomų kompetencijų, kurios suteiks geresnes karjeros galimybes, padės tapti labiau vertinamais bei pranašesniais rinkoje. Be to, stojantieji tikisi įgyti tarptautinių patirčių, susipažinti su savo srities ekspertais, užmegzti ryšių, – pasakoja dr. J. Rožėnė.
„Tiek pasaulinėje rinkoje, tiek ir Lietuvoje turime tą pačią statistiką – pastebima, jog baigusieji magistro studijas 2–3 metų laikotarpyje uždirba nuo 25 iki 35 proc. didesnį atlyginimą. Taip pat jie dažniau dirba pagal savo baigtų studijų kryptį bei dažnai užima vadovaujančias arba specializuotas pozicijas“, – pasakoja SPIC direktorė.
Nebijokite keisti profesinės krypties
Tačiau ką daryti, jeigu bakalauras – vienos srities, o magistrantūros studijas norisi tęsti kitoje?
„Vienas mūsų aplinkoje dažnai pastebimas pavyzdys, kai, tarkime, inžinierius, ėjęs technologiniu keliu, mokęsis kurti bei projektuoti, staiga supranta, jog aštuonios valandos prie brėžinių – nėra tai, ko jis nori. Labai neretai tokie žmonės supranta, jog jie yra komunikabilūs, nori dirbti pasitelkdami inžinerinį mąstymą, ir tuomet dažnai atsigręžia į verslo vadybos arba komunikacijos krypties studijas, įgyja magistro laipsnį ir jau tampa universaliais specialistais.
Tam, kad žmogus galėtų žinoti, kiek toli jis yra ir ar galėtų lengvai studijuoti tai, ko nori jo širdis, yra sukurti galimybių aprašai arba galimybių tinkleliai, padedantys lengvai pasitikrinti, ką jie galėtų studijuoti pagal tai, ką yra baigę“, – pasakoja SPIC direktorė.
Vis dėlto, matant, jog nėra to, ko norėtųsi, specialistė pataria stojančiajam kreiptis į instituciją, parodyti, kokį išsilavinimą įgijo anksčiau, jeigu turi – pridėti darbinės arba papildomų mokymų patirties, įgytų per tą laikotarpį. „Kiekvienas toks atvejis vertinamas individualiai, nes turime įvertinti, kokių yra esminių skirtumų. Tuomet, net jam įstojus į valstybės finansuojamą vietą, galima įdėti papildomus modulius, už kuriuos jam ir tereikės susimokėti. Taip viskas išsilygina ir galima tęsti mokslus.“
Dr. J. Rožėnė taip pat pataria internete paieškoti informacijos apie studijų programas, o tuomet kreiptis konsultacijos – SPIC greitai atsako į kylančius klausimus, padeda nuspręsti, kuria kryptimi eiti toliau, paaiškina stojimo procesą, o prireikus – ir padrąsina.
Darbas ir studijos – misija įmanoma
Dvejojančius, ar studijas pavyktų suderinti su darbu, SPIC direktorė nuramina: paskaitos magistrantūroje prasideda 16–18 valandą, todėl laiko tam tikrai bus.
„Šiuo metu jau yra nemažai hibridiniu būdu vykdomų studijų. Jų metu gali būti kitoje pasaulio vietoje, pavyzdžiui, komandiruotėje Japonijoje, arba gali būti su šeima – tau tereikia prisijungti nuotoliniu būdu. Žinoma, svarbu paminėti, jog atlikti laboratorinius darbus arba atvykti į atsiskaitymus vis dėlto teks“, – paaiškina dr. J. Rožėnė.
Nespėjusiuosius sudalyvauti pirmajame stojimų etape, kviečiame nenusiminti ir dalyvauti antrajame, kuris prasidės liepos 7 d., o šiuo metu rekomenduojame pasirūpinti leidimu stoti, jei toks reikalingas.
