Lietuvoje pristatytas inovatyvus, edukacinis stalo žaidimas „Robot City“, kuris padeda mokytis programavimo ir lavinti algoritminį bei informatinį mąstymą be kompiuterio. Šį tarptautinį pripažinimą pelniusį žaidimą sukūrė Taivano pedagogikos universiteto mokslininkė prof. dr. Ting-Chia Hsu. Prie lietuviškosios žaidimo versijos adaptacijos prisidėjo Vilniaus universiteto mokslininkė, ne vieną apdovanojimą pelniusi prof. dr. Valentina Dagienė, tarptautinio informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“, kuris ką tik atšventė dvidešimtį, sumanytoja ir įkūrėja.
Prof. Ting-Chia Hsu ir prof. Valentina Dagienė
Taivanui 2019 m. pradėjus įgyvendinti naują informacinių technologijų mokymo programą mokyklose, mokymosi inovacijų ekspertei Ting-Chia Hsu iš Taivano pedagogikos universiteto kilo idėja sukurti žaidimą, kuris paskatintų jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus mokytis programavimo tiesiog žaidžiant ir net nenaudojant kompiuterio.
„Žaidimo veiksmas vyksta imituotame ateities pasaulyje, kuriame robotai atlieka kasdienes užduotis, pavyzdžiui, statybų darbus mieste. Praleidau daugybę laiko, net ir vėlyvais vakarais, tobulindama kortelių scenarijus, kad užduotys būtų įdomios ir naudingos. Mano vaikai buvo vieni pirmųjų žaidimo testuotojų – jų entuziazmas ir noras laimėti leido nuspėti, kad šis žaidimas taps itin populiarus“, – pasakoja taivanietė mokslininkė Ting-Chia Hsu.
Žaidimo esmė – mokytis kurti algoritmus, planuojant roboto veiksmus, renkant išteklius ir sprendžiant užduotis. Žaidimas ugdo loginį mąstymą, planavimo, strategijos kūrimo gebėjimus ir bendradarbiavimo įgūdžius. „Šio stalo žaidimo mokomąją galią pagrindžia ir moksliniai tyrimai. Mokslininkai nustatė, kad „Robot City“ reikšmingai prisideda prie informatinio mąstymo ir programavimo įgūdžių ugdymo. Netgi dar daugiau – žaidžiantys šį žaidimą vaikai geriau perpranta programavimo konstrukcijas ir geriau pasirengia programavimo mokymuisi, tai patvirtina ne vienas mokslinis tyrimas“, – tvirtina V. Dagienė.
Abi mokslininkės – prof. Ting-Chia Hsu ir prof. V. Dagienė – glaudžiai dirba ir toliau kartu tobulindamos „Robot City“ bei kurdamos naujas užduotis, skirtas ugdyti informatinį mąstymą įtraukiant dirbtinio intelekto konstruktus. Kitais metais planuojama šį žaidimą susieti su „Bebro“ konkursu ir parengti išplėstinę versiją, papildytą naujomis veiklomis.
Taivane „Robot City“ pripažintas ir oficialia mokymo priemone – jis įtrauktas į Taivano privalomojo švietimo informacinių technologijų mokymo programą.
Informatikos mokytoja, švietimo ekspertė Jūratė Valatkevičienė džiaugiasi, kad informatinio ugdymo srityje itin pažengusio Taivano metodika skinasi kelią ir Lietuvoje. Žaidimą praktiškai išbandžiusi mokytoja sako, kad naudos jį kartu su 3-4-ų klasių mokiniais ugdant informatinį mąstymą.
„Didelis šios priemonės privalumas, kad ji skatina grupinį darbą ir bendradarbiavimą: vaikai komandose tariasi ir ieško bendrų sprendimų. Tačiau taip pat komandos varžosi tarpusavy, o tai įneša smagumo ir žaismingumo, skatina mėgautis procesu“, – dalinasi J. Valatkevičienė.
Anot Viliaus Jurgelevičiaus, lietuvišką stalo žaidimo versiją išleidusios „Biznio mašinų kompanijos“ (BMK) Skaitmeninio turinio skyriaus vadovo, programavimo ir informatinio mąstymo įgūdžiai tampa būtinybe šiuolaikiniame pasaulyje, todėl juos būtina pradėti ugdyti kuo anksčiau. Technologijų plėtra, tokia kaip automatizacija ir dirbtinio intelekto diegimas įvairiose srityse, skatina ruoštis ateičiai, kuri vis labiau priklausys nuo technologijų. „Vaikai, mokydamiesi informatinio mąstymo, tampa ne tik vartotojais, bet ir kūrėjais – jie įgyja įrankius kurti naujas technologijas, vystyti inovatyvius projektus ir dar mokyklos suole pradėti savo verslą. Šie įgūdžiai gali būti pritaikomi įvairiose srityse – nuo medicinos iki meno“, – pabrėžia V. Jurgelevičius.
Lietuvišką stalo žaidimo „Robot City“ gali įsigyti tiek mokyklos, tiek šeimos. Mokytojams bus rengiami specialūs mokymai, seminarai, kuriuose bus aiškinama, kaip efektyviausiai integruoti šį mokomąjį žaidimą į įvairių dalykų pamokas. Žaidimas yra keturių lygių, taip pat galima pasirinkti įvairaus sudėtingumo žaidimo lentą, todėl jį gali žaisti ir pradinukai, ir vyresniųjų – 5-10 klasių – mokiniai.
Paieška archyve
