Antradienį Kaune visuomenei pristatyta unikali Lietuvos inžinerijos kolegija, kuri kuriama susijungus Kauno technikos (KTK) ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos (KMAIK) kolegijoms.
Spaudos konferencijos dalyviai
Strategiškai svarbi Kauno regionui
Lietuvos inžinerijos kolegijos pristatymo renginyje Švietimo, mokslo ir sporto viceministras dr. Justas Nugaras akcentavo, kad žengiamas naujas žingsnis dviejų kolegijų gyvenime, kuris atveria naują lapą, bet tuo pačiu ir įpareigoja.
„Vyriausybė inicijavo kolegijų reformą, o kolegijos savo ruožtu turėjo parengti stiprinimo planus. Juos įvertinus buvo nutarta, kad geriausias sinerginis rezultatas bus sujungus Kauno technikos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijų potencialą.
Labai tikslinga, kad inžinerija yra stiprinama būtent Kauno regione, kur tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek kitos institucijos prognozuoja, kad būtent čia investicijos plėsis labiausiai ir čia inžinerijos stiprinimas bus strategiškai reikšmingas.
Vyriausybė savo ruožtu, stiprindami inžinerines studijas Kauno regione, planuoja investuoti 4 milijonus eurų į mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimą, potencialo sustiprinimą. O didžiausias akcentas bus skiriamas elektronikos sričiai, kas kritiškai yra svarbu Kaunui“, – investicijų planus pristato viceministras dr. J. Nugaras.
Viceministrui pritaria ir Kauno vicemeras Andrius Palionis, kurio teigimu, Kaunas istoriškai yra pramonės ir technologijų miestas.
„Peržiūrėjus darbo rinką, matome, kad inžinieriai yra graibstomi, jau pirmakursiai pradeda savo karjeras. Specialybė tikrai paklausi, kolegijos jungia jėgas su tikslu išauginti kuo geresnius specialistus. Miestas turi tik vienintelį lūkestį – kad nauja kolegija pritrauktų ir ugdytų kuo daugiau specialistų, o mes tikėsimės, kad kuo daugiau jų liks Kaune“, – sako Kauno miesto vicemeras A. Palionis.
Lietuvos inžinerijos kolegijos (LIK) direktorės dr. Linos Girdauskienės tvirtinimu, naujai įkurta kolegija sustiprins ne tik Kauno regioną, bet ir visos šalies inžinerinį sektorių.
„Nuo pat pradžių tikėjome įgyvendinama koleginio sektoriaus stiprinimo reforma ir supratome, kad kokybinę kortelę reikia kelti aukštyn. Ieškojome geriausio sprendimo ne tik bendruomenei, miestui, bet ir visai valstybei, jos pramonei.
Kaunas tampa Lietuvos pramonės širdimi ir varikliu, čia kuriasi daug modernių Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių, todėl labai džiugu, kad būtent Kaune gimsta unikali Lietuvos inžinerijos kolegija.
Džiaugiamės suradę patikimus partnerius – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, su kuriais turime vieną viziją ir kartu kursime naują Lietuvos inžinerijos kolegiją bei sieksime atliepti visus išsikeltus tikslus ir lūkesčius.
Esame labai dėkingi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai už palaikymą viso kelio metu. Taip pat labai noriu padėkoti ir KTK bei KMAIK bendruomenėms, kurios tikėjo reikalingais pokyčiais ir vedė mus pirmyn.
Bendras mūsų visų darbas leis užtikrinti tvarios inžinerijos kūrimą, naujų žinių perdavimą, sėkmingą taikomųjų tyrimų vykdymą, prisidės prie mokslo populiarinimo ir taip šaliai reikalingų specialistų rengimą“, – sako LIK vadovė.
Stiprinamas inžinerinis potencialas
Pasak Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovo dr. Remigijaus Bakio, kuriama Lietuvos inžinerijos kolegija atveria lengvesnį kelią į vykdomų studijų programų bei mokslinės veiklos plėtrą ir tolesnį vystymą.
„Lietuvos inžinerijos kolegijos kūrimas – jau daugiau nei metus trunkantis projektas, kuris parodė, kad kartu su Kauno technikos kolegija galime sukurti organizaciją, vertingą mūsų vykdomoms studijų programoms, pas mus besimokantiems ir ateityje besimokinsiantiems studentams, mūsų tyrėjų grupėms.
Kauno technikos kolegijos stuburas – grynosios inžinerinės studijų programos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos – aplinkos formavimas ir jos inžinerija, šalies žaliojo ir mėlynojo rūbo priežiūra. Pasidalinę tarpusavyje savo stipriosiomis pusėmis, galime kilstelėti mūsų studijų programų lygį į naujas aukštumas, o mūsų tyrėjų grupėms – atverti naujas galimybes tyrimų srityje“, – sako dr. R. Bakys.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis teigia, kad Lietuvos inžinerijos kolegija turės svarbų vaidmenį, stiprinant Lietuvos inžinerinį potencialą.
„Lietuva – inžinerijos šalis 2030“ vizija atsirado prieš keletą metų, kai mūsų asociacijos įmonių atstovai išsakė mintį, kad Lietuva bandė būti žalia, graži, drąsi. Tačiau trūksta dar kažko. Reikia daugiau ambicijos. Todėl ir nusprendėme, kad galime tapti inžinerijos šalimi, kur jau pačiame žodyje užkoduota – kūrėjas, kūrybingas žmogus.
Inžinierių reikia ne tik metalo apdirbimo, elektronikos, elektros įrangos, transporto įmonėms, bet ir visur kitur – miesto ūkyje, energetikos sektoriuje, kelių priežiūroje ir t.t. Statistika rodo, kad Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės moka 15-20 % didesnį darbo užmokestį ir tendencija yra augti dar, todėl, kad poreikis yra ir specialistų reikės vis daugiau.
Inžinerinė pramonė sukuria 5% šalies BVP ir generuoja 20% eksporto. Tikime, kad tikrai galime pasiekti 10% BVP, ir 40% eksporto dalies bei mokėti dar didesnius atlyginimus“, – prie inžinerinio sektoriaus prisijungti ragina LINPRA direktorius.
Paieška archyve
