Artėjant pagrindiniams brandos egzaminams būsimiems studentams aktualiausiu klausimu tampa – kur stoti? Jau nuo birželio 1 d. prasidės 2024 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Pastebima tendencija, jog mokymosi vietos dar vis neretai pasirenkamos pagal tėvų ar kitų giminaičių norus, draugų rekomendacijas. Tačiau anot ekspertų, šį svarbų apsisprendimą turėtų lemti aukštųjų mokyklų studijų kokybės įvertinimų rezultatai ir studijų programų ypatybės. Į kokius kriterijus atkreipti dėmesį renkantis aukštąją mokyklą?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Aukštųjų mokyklų studijų kokybė vertinama atliekant išorinį institucinį vertinimą ir akreditavimą, išorinį studijų krypčių vertinimą ir akreditavimą bei vidinį studijų kokybės vertinimą.
„Išorinį institucinį vertinimą ir akreditavimą atlieka studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Aukštosios mokyklos maksimaliam 7 metų laikotarpiui yra akredituojamos tuomet, kai ekspertai aukštu balu įvertina valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo (meno) veiklos poveikį regionų bei visos šalies raidai“, – sako maksimaliam laikotarpiui akredituotos Vilniaus kolegijos (VIKO) studijų kokybės skyriaus vedėja dr. Regina Venckienė.
Išorinis SKVC aukštųjų mokyklų studijų krypties vertinimas ir akreditavimas atliekamas atsižvelgiant į septynias vertinamąsias sritis: studijų tikslus, rezultatus ir turinį, mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajas, studentų priėmimą ir paramą, studijavimą, studijų pasiekimus ir absolventų užimtumą, dėstytojus, studijų materialiuosius išteklius bei studijų kokybės valdymą ir viešinimą.
„Kiekviena iš jų įvertinama pagal 5 balų skalę. Maksimaliam 7 metų terminui studijų kryptis akredituojama tuomet, kai visos vertinamosios sritys yra įvertintos ne mažiau kaip 3 balais. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus maksimaliam laikotarpiui yra akredituota 12 Vilniaus kolegijos studijų krypčių ir tai sudaro 93 proc. nuo visų akredituotų VIKO studijų krypčių. Tad renkantis, kur stoti, jaunuoliams reikėtų ieškoti informacijos, kuriam laikui jų norima aukštoji mokykla ir studijų kryptis yra akredituotos – galima sakyti, jog kuo ilgesnis institucinis ir krypties akreditavimo laikotarpis, tuo veiksmingesnis aukštosios mokyklos vidinis studijų kokybės užtikrinimas. Šiuos ir kitus duomenis (programos studijų dalykus (modulius), studentų atrankos ir priėmimo kriterijus ir t.t.) dažniausiai galima rasti aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse ar jų socialiniuose tinkluose“, – būsimiems studentams pataria dr. R. Venckienė.
„Išorinio vertinimo metu kartu su komisija – studijų programos socialiniais partneriais ir komunikacijos studijų krypties ekspertais – kalbėjausi apie studijų programas, profesinę praktiką, kaip man sekėsi susirasti darbą pagal specialybę ir joje įsitvirtinti, – pasakoja VIKO ryšių su visuomenę studijų programą baigęs, įmonės „Grinda“ komunikacijos specialistas Alvydas Muznikas. – Be to, tokiuose kokybės vertinimuose paprastai dalyvauja ir Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokymosi įstaigų atstovai. Jų užduotis – atgalinį ryšį apie esamas studijų programas gauti ne tik iš aukštosios mokyklos socialinių partnerių, bet ir jau baigusių studijas alumnų. Taip ne tik išgirstamos visų pusių nuomonės, bet ir užtikrinamas vertinimo objektyvumas“.
O vidinis studijų kokybės vertinimas atliekamas jau pačių aukštųjų mokyklų.
„Neretai studijų krypčių kokybė užtikrinama atliekant vidinę kokybės stebėseną, kai matuojami studijų kokybę atspindintys rodikliai. Pavyzdžiui, VIKO analizuojami šie: įstojusieji, mažiausi įstojusiųjų konkursiniai balai, nutraukusieji studijas ir baigusieji studijas laiku, tarptautinis studentų mobilumas (išvykę ir atvykę studentai), įsidarbinimas“, – pasakoja dr. R. Venckienė.
Kas svarbiausia studijų programoje?
„Norimoje studijų kryptyje reikėtų išanalizuoti studijų programos turinį, įgyjamas žinias ir gebėjimus, praktikų pobūdį ir jų trukmę, tarptautinio mobilumo, studijų individualizavimo galimybes. Taip pat pasidomėti įsitraukimo ne tik į aktyvią popaskaitinę sporto ir meno veiklą, bet ir į mokslinę tiriamąją, dalyvavimo projektuose perspektyvas. O svarbiausia, išsiaiškinti įsidarbinimo galimybes“, – studijų programos pasirinkimo kriterijus vardija dr. R. Venckienė.
Anot VIKO studijų kokybės skyriaus vedėjos, visa tai svarbu išnagrinėti renkantis studijų programą, nes tokiu būdu būsimi studentai detaliau susipažįsta su norimais mokytis dalykais bei galimybėmis, atsiveriančioms studijuojant ar jau baigus studijas. Taip pat jaunuoliams tai padeda palyginti labiausiai norimas studijų programas ir sprendimą priimti besiremiant faktais, o ne nuogirdomis.
Pasak A. Muzniko, jo pasirinkimą lėmė būtent aukštųjų mokyklų ir studijų programos įvertinimai.
„Kai rinkausi kur studijuoti, VIKO buvo pirmoje vietoje tarp visų Lietuvos kolegijų. Tai man galutinai padėjo apsispręsti. Būsimiems studentams taip pat patarčiau pabendrauti ir su aukštųjų mokyklų studentų atstovybėmis. Jos – švietimo įstaigų atspindys, galintis suteikti nuoširdžios ir argumentuotos informacijos studentams suprantama kalba“, – patarimais dalinasi A. Muznikas.
Paieška archyve
