Kovo 31 d. vykusių Akademinių pusryčių, kuriuos šįkart rengė LSS ir VVDK, metu aptartos aktualiausios Lietuvos aukštojo mokslo sistemos problemos, diskutuota apie pagrindinius aukštojo mokslo reformai keliamus uždavinius.
Daugiausiai laiko skirta mokslo ir studijų kokybės, studentų skaičiaus bei aukštojo mokslo finansavimo problemoms aptarti. Valstybinio aukštojo mokslo finansavimas šiuo metu iš esmės yra paremtas instituciniu principu, kai iš valstybės biudžeto finansuojamos tam tikro studentų skaičiaus studijos valstybinėje aukštojoje mokykloje ar kitokios aukštosios mokyklos reikmės. Finansavimo sumos ar sumą lemiantys veiksniai yra nustatomi ne rinkoje, o administraciškai planuojant, priimant ir vykdant valstybės biudžetą.
Tokia finansavimo praktika sąlygoja akivaizdžias neigiamas pasėkmes: pagrindinis valstybinių mokyklų konkurencijos objektas yra ne studentas, o valstybės finansuojamos vietos, kurias paskirsto vykdomoji valdžia. Dėl to mokykla siekia tik užsitikrinti pakankamą finansavimą, o ruošiamų studentų kiekis ir kokybė neatitinka darbo rinkos reikalavimų, mokymas nėra orientuotas į studentą ir pan.
Akademiniuose pusryčiuose dalyvavusieji iš esmės pritarė minčiai, kad derėtų išdrįsti atsieti studentų skaičių nuo aukštosios mokyklos finansavimo, nes aukštojo mokslo tikslas nėra tapti masiniu (o dabartinė situacija nekelia abejonių, jog kiekybė ėmė kenkti kokybei), taip pat diskutuota, jog kalbant apie finansavimą reikėtų kalbėti ir apie aukštųjų mokyklų vadybos tobulinimą (neribojant aukštosios mokyklos autonomijos).
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie didelį atotrūkį tarp verslo ir aukštojo mokslo, apie nepakankamas aukštųjų mokyklų absolventų kompetencijas siekiant įgyvendinti studijų laikais turėtus karjeros lūkesčius, apie Lietuvos jaunimo pasyvumą siekiant dirbti verslo sektoriuje ar pradėti nuosavą verslą.
Pusryčių metu Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija pristatė VVDK prezidento R.Jasinavičiaus siūlymus dėl priemonių, kurios motyvuotų įmones aktyviau įsijungti į specialistų, reikalingų darbo rinkai rengimą bei jų profesinių įgūdžių ugdymą. Taip pat pateikti siųlymai dėl ankstyvesnio profesinio orientavimo ir verslumo skatinimo.
„Žvelgiant į Lietuvos studento perspektyvą, panašu, kad aukštosiose mokyklose rengiame tik „samdinius“, bet ne asmenybes, gebančias kurti intelektines vertybes. O susirūpinti nacionalinio darbdavio ugdymu derėtų tuojau pat, nes verslo šeimininkai - šalies ekonomikos DNR, generuojantys ir valdantys inovacijas, būtinas visuomenės intelekto ir pridėtinės vertės ugdymui“ – teigė Konfederacijos prezidentas kviesdamas visus į gegužės mėn. 12 d. VVDK rengiamą konferenciją „Lietuvos studento ateitis: šeimininkas ar samdinys?“.
