Iš visų mokiniams skirtų naujų skaitmeninių priemonių populiariausios yra skirtos mokytis lietuvių kalbos, ypač 7-8 ir 5-6 klasių mokiniams, rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys.
Populiarios ir skaitmeninės mokymo priemonės, skirtos mokytis gamtos mokslų ir geografijos. Taip pat jau sukurtos ir naudojamos priemonės mokytis saugos, sveikatos, istorijos dalykų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Priemonės – pagal atnaujintas ugdymo programas
Pasirašytos sutartys kurti skaitmenines priemones užsienio lietuviškų mokyklų mokinių pradiniam ir pagrindiniam ugdymui, technologijoms mokyti.
Nacionalinė švietimo agentūra planuoja skaitmeninių priemonių mokytis lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos ir geografijos, tautinėms mažumoms gimtąją lenkų kalba, chemijos, matematikos, pilietiškumo pagrindų, pradiniam ugdymui, matematikos vaizdo pamokų kūrimą užbaigti iki 2023 m. galo. Taip pat rengiamos techninės specifikacijos dar grupei priemonių kurti.
Vidutiniškai naujos skaitmeninės priemonės parengimas užtrunka 7 mėnesius. Naujos planuojamos priemonės atitinka atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Bendradarbiaujama su mokytojų asociacijomis kuriamų priemonių tematikai, galimiems sprendimams ir turiniui aptarti.
Skaitmeninės švietimo transformacijos „EdTech“ projekto vadovė Indrė Šuolienė sako, kad skaitmenizacija švietimo sektoriuje plečiasi, tačiau kokybiškų skaitmeninių mokymo priemonių, atitinkančių bendrąsias ugdymo programas, pasiūla yra per maža.
„Ypač svarbu, kad skaitmeninės mokymo priemonės būtų susietos su ugdymo programomis ir mokytojams bei mokiniams būtų lengvai prieinamos. Siekiame, kad nacionaliniu lygiu būtų parengtas bent minimalus skaitmeninio turinio paketas, kuris padengtų visas ugdymo pakopas. Projekte ypatingas dėmesys skiriamas įtraukiam ugdymui, planuojama parengti, įsigyti skaitmenines mokymo priemones individualių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams“, – sakė I. Šuolienė.
Pernai šioms priemonėms įsigyti iš valstybės biudžeto skirta 3,8 mln. eurų, šiemet priemonėms kurti – 1,015 mln. Kitiems metams iš „EdTech“ skaitmeninės transformacijos programos numatyta skirti 6 mln., 2024 metais – 5,7 mln. eurų.
Rengiamos ir gairės mokykloms
Kuriant naujas skaitmenines priemones, skirtingai nuo ankstesnių priemonių, didesnis dėmesys tenka pasiekimų sritims, mokomosios medžiagos nuoseklumui, vientisumui. Naujų skaitmeninių mokymo priemonių kūrimui bus naudojamas universalus formatas, kuris leis užtikrinti turinio maksimalų panaudojimą skirtingose mokymosi platformose. Universalūs formatai vienodai atgaminami skirtinguose įrenginiuose, tokį turinį bus galima integruoti į visas dažniausiai naudojamas mokymo platformas, užtikrinti galimybę atlikti mokymosi procesų analitiką.
Artimiausiu metu mokyklas pasieks gairės dėl skaitmeninių sprendimų išbandymų mokyklose, švietimo įstaigų poreikio įsivertinimo ir tinkamų skaitmeninių priemonių pasirinkimo ugdymo procesui. Mokykloms siekiama suteikti efektingą metodinę pagalbą „EdTech“ klausimais ir kurti sistemą, apimant visus reikiamus elementus. Todėl „EdTech“ centro specialistai nuolat konsultuoja mokyklas dėl skaitmeninių mokymo priemonių taikymo mokyklose.
„Sukūrus skaitmenines mokymo priemones itin svarbus jų taikymo procesas. Todėl mokytojai kviečiami nuo kitų metų stiprinti skaitmenines kompetencijas, kas leistų įgytas praktines žinias pritaikyti pamokose“, – pažymi I. Šuolienė.
Kuriami metodinės pagalbos rinkiniai
Įgyvendinant „Edtech“ projektą taip pat numatyta sukurti ir išbandyti prototipus nuotoliniam mišriam ir hibridiniam ugdymui. Prototipų sukūrimo paslaugų pirkimą jau paskelbė Nacionalinė švietimo agentūra. Prototipai – tai metodinės pagalbos rinkiniai mokytojui, organizuojančiam ugdymo procesą minėtais būdais. Juos sudarys prototipų didaktinis pagrindimas ir metodinės rekomendacijos mokytojams su įvairių dalykų pavyzdžiais.
Šios metodinės pagalbos poreikis atsirado pandemijos metu, kuomet ugdymo procesas buvo perkeltas į virtualias aplinkas ir mokytojai ieškojo sprendimų, kaip užtikrinti kokybišką ugdymą. Nuotolinio, mišraus ir hibridinio ugdymo taikymas atrado savo vietą ugdymo proceso organizavime.
„Poreikis apibendrinti pandemijos patirtis ir parengti šių ugdymo formų didaktinį, metodinį pagrindimą, išlieka aktualus, ir jį siekia įgyvendinti projektas. Parengtus prototipus mokytojai galėtų tobulinti, adaptuoti savo ugdytinių poreikiams bei organizuoti kokybiškesnį ugdymą nuotoliu“, – teigė I. Šuolienė.
