Dirbtinis intelektas (DI) susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio – išmaniąsias technologijas vartojame ir buityje, ir darbe, o verslas ir valstybė kiekvienais metais investuoja į šios srities specialistus. Siekiant didinti studentų aktyvumą renkantis baigiamųjų projektų temas, nagrinėjančias DI metodų taikymą, KTU įsteigė 10 tūkst. eurų prizinį fondą – geriausi studentų projektai bus įvertinti vienkartinėmis tikslinėmis stipendijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Konkurse gali dalyvauti pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų baigiamųjų kursų studentai, kurie savo baigiamuosiuose projektuose taiko dirbtinio intelekto metodus. Komisijos išrinktų geriausių baigiamųjų projektų autoriams – studentams – bus skirtos vienkartinės tikslinės stipendijos, kurių dydis sieks 1 tūkst. eurų.
Studentų baigiamieji projektai turės atitikti šiuos kriterijus: pasirinkta aktuali, visuomenei ar verslui svarbi tema, darbas inovatyvus ir pritaikomas.
„Neabejotinai dirbtinis intelektas jau ne vienerius metus yra viena plačiausiai aptarinėjamų temų. Kaip jis pakeis pasaulį ir keisis pats? Universitete siekiame, jog KTU studentai ne tik koja kojon žengtų su aktualiausiomis šių dienų technologinėmis naujovėmis, bet ir būtų jų kūrėjai, inovacijų lyderiai. Norėdami paskatinti studentus ne tik laukti pokyčių, bet ir tapti svaria jų dalimi įsteigėme 10 000 eurų fondą, kuris bus panaudotas apdovanojant geriausių baigiamųjų projektų, susijusių su dirbtinio intelekto tematika, autorius“, – teigia KTU studijų prorektorius Jonas Čeponis, vienas iš konkurso komisijos narių.
Robotai – puiki alternatyva rutininiam darbui
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 40 įmonių, kurios savo veiklą sieja su DI produktų vystymu. Pasak KTU Dirbtinio intelekto centro vadovės Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės, DI sistemos yra integruojamos į vis daugiau sričių. Tokios sistemos demonstruoja pranašumą vertinant darbų – užduočių – atlikimo efektyvumą bei tikslumą, o robotai perima rutininius, nesudėtingus, taisyklėmis nusakomus darbus. Neabejojama, kad DI naudojimas ir toliau sparčiai augs bei transformuos darbo rinką.
„Ateityje ne tik pramonėje, bet ir buityje dirbs daugybė robotų-asistentų – jau dabar turime siurblius, langų plovimo, žolės pjovimo ir kitus robotus, tačiau visada reikės specialistų, kurie tokias išmaniąsias mašinas valdys, taisys, prižiūrės ir kurs naujas“, – sako KTU docentė A. Paulauskaitė-Trarasevičienė, viena iš konkurso komisijos narių.
Vis dėlto ji pažymi, kad Lietuvoje DI integracijos ir modernizacijos procesas yra šiek tiek lėtesnis dėl mažos rinkos ir finansinio pajėgumo, tačiau tarptautinės kompanijos, veikiančios Lietuvoje, integruoja technologijas, kurios atlieka rutininius darbus. Taip pat ieškoma automatizuotų sprendimų, kurie leistų pagreitinti atliekamų darbų laiką, sumažinti žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę bei kaštus, susijusius su darbuotojų išlaikymu.
„Darbo vietų perkėlimas į pigesnės darbo jėgos šalis šiandieninėje skaitmenizavimo ir dirbtinio intelekto eroje nėra toks populiarus ir turi alternatyvius sprendimus – procesų automatizavimas ir dirbtinio intelekto technologijų pritaikymas. Visi darbai, kurie gali būti robotizuoti, t. y. darbai, kurių seka yra nesunkiai apibrėžiama ir nusakoma aiškiomis taisyklėmis, greitu metu bus optimizuoti ir Lietuvoje“, – teigia ji.
Europoje trūksta DI specialistų
Europoje ir pasaulyje DI tematikos įtraukimas į studijas yra taikomas vis platesniu mastu. A. Paulauskaitė-Tarasevičienė sako, kad nors anksčiau DI tematika KTU būdavo labiau doktorantūros objektas, šiuo metu DI moduliai įtraukiami ir į pirmosios bei antrosios pakopos studijas.
Be to, pastaruoju metu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje jau galima rasti DI studijų programų. KTU, kaip lyderiaujantis universitetas DI srityje bei turintis didelę patirtį, pasiūlė pirmąsias Lietuvoje pirmosios pakopos dirbtinio intelekto studijas.
„Pasaulinėje rinkoje kiekvienais metais atsiranda vis daugiau produktų, kurie reklamuoja DI galimybes, o mūsų šalies įmonės pastaruoju metu labai seka tokias naujoves, siekia neatsilikti, o kartais ir pralenkti savo DI idėjomis ir sprendimais. Būtent šios įmonės ganėtinai garsiai ir aiškiai ištransliuoja žinutę – „labai trūksta DI specialistų“. Bendrojo profilio IT specialistą paruošti kaip DI specialistą yra laikui imlus darbas, be to, pats žmogus turi būti suinteresuotas mokytis ir gilintis į ganėtinai sudėtingus DI algoritmus“, – teigia ji.
Pasak A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, KTU įsteigtas prizinis fondas yra svarbus, siekiant skatinti studentus pritaikyti DI metodus sprendžiant išsikeltus uždavinius savo baigiamuosiuose projektuose.
„Ir mes kalbame apie visų studijų programų studentus, nes DI taikymas yra aktualus ir naudingas įvairių sričių atstovams: vertėjams, ekonomistams, chemikams, mechanikams ir kitiems. Nors kiekvienais metais matomas vis didesnis studentų susidomėjimas DI tematikomis, šis prizinis fondas – tai didelė paskata naujiems studentams pradėti domėtis DI taikymu jų specialybėje, o jau turintiems DI žinių – toliau gilintis į šią sritį ir įsitraukti į mokslinius tyrimus“, – sako KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė.
Paieška archyve
