Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų skirti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti. Tokiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė, patvirtinusi naują norminių studijų kainų skaičiavimo tvarką.
„Be adekvataus aukštojo mokslo finansavimo negalime siekti kokybės: geresnės studijų bazės, studentų gyvenimo sąlygų, aukštesnių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų, didesnių skatinamųjų stipendijų gerai besimokantiems. Turime rinktis: ar visiems prieinamas diplomas be kokybiško išsilavinimo, ar visiems studijuoti pasirengusiems prieinamos kokybiškos studijos. Šis didinimas tik pirmas žingsnis, valstybės finansavimas ir toliau turi didėti, o studijų finansavimo principai turi keistis iš esmės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Vyriausybei patvirtinus apskaičiavimo tvarką, norminės studijų kainos bus nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.
Pagal naująją tvarką didinamos lėšos universitetinių studijoms mažinant kainų grupių skaičių nuo 8 iki 5, tikslinamas kainų priskyrimas grupėms. Norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose auga nuo 1363,31 iki 1375,55 EUR, kolegijose – nuo 1193,45 iki 1275,33 EUR.
Universitetų studijų kainų grupės susilygins su kolegijų, o tai pagerins ir studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą.
Dabartinė situacija
Galiojančios norminės studijų kainos tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas, o finansavimas, tenkantis vienai studijų vietai, yra vienas mažiausių tarp EBPO šalių. Parama studentams ir lėšos, skiriamos studentų skatinimui, iki šiol nėra pakankamos, nepatenkina minimalių poreikių.
Šiuo metu universitetinių studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes, o kainų atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra daugiau nei 9 kartai. Didelė kainų įvairovė ypač apsunkina tarpkryptinių studijų programų kūrimą. Egzistuoja didelis atotrūkis tarp norminių universitetinių ir koleginių studijų kainų. Be to, yra įtvirtintas atotrūkis tarp universitetams ir kolegijoms skiriamų lėšų prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis. Universitetams nustatyta kainų dedamoji šioms išlaidoms yra 5,8 BSI (232 EUR), kolegijoms – 4,0 BSI (160 EUR).
Didės kokybiškų studijų prieinamumas
2020 m. studijų vietų skaičius buvo nepagrįstai padidintas, ypač socialinių mokslų kryptyse – net 2,4 karto, nepaisant aukštųjų mokyklų absolventų galimybių įsidarbinti ir rinkos poreikių. Tokiu būdu reikšminga dalis planuotų vietų liko neužimta.
2021 m. atsisakoma nepagrįsto vietų planavimo – investuojama į kokybę, o ne skaičiaus didinimą, kaip 2020 m. Nustatant naujas studijų kainas, modeliavimai atlikti pagal faktiškai 2020 m. priimtų studentų skaičių. Šis skaičius sumažintas tik universitetinių studijų socialinių mokslų srityje. Studijų prieinamumas 2021 m. išliks aukštas, nes mažėja abiturientų skaičius, nebus tiek daug perstojančių iš aukštesnių kursų valstybės nefinansuojamų vietų.
Išplėsta paramos besirenkantiems mokamas studijų vietas sistema
2020 m. pabaigoje pakoreguota valstybės remiamų paskolų teikimo tvarka, kurioje atsižvelgta ir į studentų siūlymus: paskolos grąžinimą galima atidėti net 5 kartus, nuo 2022 m. didės maksimali galima paskolos suma tiek studijoms, tiek pragyvenimui (nuo 2 000 Eur (167 Eur/mėn.) iki 3 200 EUR (267 Eur/mėn.)). Maksimali vienam gavėjui skirta bendra paskolų suma kils nuo 15 400 iki 20 200 Eur.
Mokamas vietas pasirinkusiems studentams geriausiais rezultatais baigusiems studijas kompensuojama studijų kaina.
Paieška archyve
