Aukštųjų mokyklų mugėje vykusioje panelinėje diskusijoje aptartas LR Vyriausybės svarstomas siūlymas suvienodinti minimalius stojimų reikalavimus, stojantiems į kolegijas ir universitetus. Toks nutarimas gali stipriai sudrebinti binarinės aukštojo mokslo sistemos pamatus.
Minimalių kriterijų suvienodinimas stojantiems į kolegijas ir universitetus, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) nuomone, kelia nemažą susirūpinimą ir gali turėti skaudžių pasekmių visai aukštojo mokslo sistemai. Juolab, kad šis sprendimas yra priimamas visiškai neišklausius bei neatsižvelgus į kolegijų ir universitetų siūlymus.
LKDK prezidiumo narių manymu, projekto nuostatos gali sudaryti prielaidas visų reikalavimų stojantiesiems į universitetus ir į kolegijas suvienodinimui bei labai neproporcingam valstybės finansų ir valstybės finansuojamų vietų paskirstymui binarinėje aukštojo mokslo sistemoje tarp sektorių.
Tikėtina, kad siūlomo projekto nuostatos valstybės finansuojamų vietų skaičių kolegijų sektoriuje padidins 8 %, o universitetų sektoriuje - 41 %. Tai lems studijuojančių skaičiaus didėjimą universitetuose, bet ne kolegijose, kurios savo misija, geografiniu išsidėstymu ir žemesne absolventų parengimo kaina gali užtikrinti didesnį studijų prieinamumą.
LKDK teigimu, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių suvienodinimo siūlymas, norint išvengti diskriminacijos bei nedidinant properšos tarp universitetų ir kolegijų, galėtų būti papildomas šiais siūlymais:
- nuostata atsisakyti trijų privalomų valstybinių brandos egzaminų aritmetinio vidurkio būtų taikoma ne tik 2020 metų ir vėlesnių metų abiturientams, bet ir 2019 m. bei 2018 m. abiturientams;
- 2019 m. ir 2020 m. abiturientams, stojantiems į kolegijas, būtų skaičiuojamas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis arba lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis brandos egzaminas, tokiu būdu atstatant iki 2018 m. galiojusią nuostatą stojantiesiems į kolegijas;
- LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme „Dėl mažiausio stojamojo konkursinio balo stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiems į studijų stipendijas nustatymo“ būtų nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas į universitetus būtų 5,5, o į kolegijas – 4, tokiu būdu atstatant 2017 ir 2018 m. proporcijas tarp mažiausių konkursinių balų tarp sektorių.
Siekiant sukurti tvarią bei valstybės finansines galimybes atitinkančią aukštojo mokslo sistemą, privaloma studijų prieinamumo didėjimą paversti realybe, atsakingai paskirstant lėšas ir studijų vietas, vykdant racionalų jų planavimą. Privaloma prisiimti atsakomybę už galimus studijų pasirinkimus ir šio proceso kaštus bei kuriamą vertę mūsų valstybei.
