Daugiau nei 600 aukštųjų mokyklų vienijanti „Eurashe“ organizacija Budapešte vykusioje konferencijoje naujai kadencijai perrinko savo vadovus ir aptarė būsimas Europos profesinio aukštojo mokslo kryptis bei laukiančius iššūkius.
Ateities studentai, ateities studijos, ateities darbai
Lietuvą tarptautinėje „Eurashe“ organizacijoje atstovaujančio Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno teigimu, greta vykusių rinkimų ir puikius vadovavimo rezultatus parodžiusių bei dar dvejų metų kadencijai perrinktų „Eurashe“ prezidento Stéphane Lauwick ir viceprezidento Ulf-Daniel Ehlers, konferencijos metu susirinkę aukštųjų mokyklų vadovai, švietimo politikos formuotojai bei kitos suinteresuotos šalys aptarė ir laukiančius iššūkius.
„Labai daug diskutuota apie aukštojo mokslo ateitį ir kryptį. Viena iš aktualiausių temų – aukštojo mokslo kaip formalizuoto proceso transformacija pramonės revoliucijos 4.0 kontekste. Reikia prisiminti, kad pirmoji pramonės revoliucija truko bene šimtą metų, antroji – ne vieną dešimtmetį, trečioji – jau tik 25 metus. Dabar vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija išsiskiria tuo, kad pokyčiai vyksta itin greitai ir jie daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Jos įtaka visų mūsų gyvenimui ir valstybės procesams bus dar ženklesnė nei prieš tai vykusių pirmos-trečios pramonės revoliucijų. Šio etapo išskirtinis bruožas – neįtikėtinas pokyčių greitis visose mūsų gyvenimo srityse, ypatingai technologiniai pokyčiai, kurie yra neprognozuojami savo apimtimi ir sudėtingumu ir palies kiekvieną iš mūsų be išimties: kasdieninio darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo įpročius, gyvenimo įpročius, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemas.
Darbo rinkoje iš esmės keisis profesijų poreikis ir vis labiau įgys pranašumą darbuotojai, įvaldę ir mokantys taikyti naujausias technologijas, pasižymintys kūrybiškumu, emociniu intelektu, empatija, lankstumu. Šiai dienai problema ta, kad naujas studijų programas aukštosiose mokyklose užtrunka parengti, tada jas reikia akredituoti, pritraukti studentus ir laukti pirmos absolventų kartos. Visas šis procesas gali išsitęsti iki 3-5 metų. Per tą patį laikotarpį kinta ir gebėjimai bei įgūdžiai darbo ieškančiam specialistui. Dėl to labai svarbus tampa mokymasis visą gyvenimą, nuolatinis nuosavo žinių ir praktinių įgūdžių bagažo atnaujinimas ir papildymas.
Iššūkis aukštosioms mokykloms – prisitaikymas prie tokio tempo ir studijų kokybės išlaikymas bei gerinimas. Kiekviena diena auditorijoje vis kitokia. Kolegijos turi parengti darbdaviams absolventus ne tik gebančius vykdyti sudėtingą veiklą imantis atsakomybės už sprendimų priėmimą nenuspėjamoje darbo aplinkoje, bet ir nepamiršti studentui suteikti „minkštųjų“ kompetencijų, išmokyti nuolat mokytis. Dar vienas iš sprendimų – trumpojo ciklo studijų programos, rengiant darbdaviams reikalingus darbuotojus ar juos perkvalifikuojant.
Europinėje erdvėje vis garsiau kalbama, kad diplomą būtų galimą įgyti studijuojant atskirus modulius skirtingose aukštosiose mokyklose, tačiau finale apjungiant visą tai į išsilavinimą liudijantį formalų pripažinimą, t. y. savo asmeninės kompetencijos sukūrimą. Sutariama, kad mokymasis tampa neapribotas laike“, - teigia N. Varnas.
Kokybė, tvarumas ir protų nutekėjimas
Pasak LKDK prezidento, aktualiausios temos – tvarumas, energetikos išteklių panaudojimas, ekologija ir mus supanti aplinka. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse kreipiamas didelis dėmesys į taikomųjų mokslinių tyrimų kolegijose plėtrą. Tokios veiklos rezultatų taikymas studijų metu turi teigiamą įtaką gerinant studijų kokybę.
„Europos kontekste labai neišsiskiriame. Žinoma, nemažai šalių kolegijų turi 5 ISCED lygmens studijas, dalis – sėkmingai vykdo 7 ISCED lygmens profesinės magistrantūros studijas. Visi supranta jų reikalingumą, niekas tuo neabejoja. Lietuvoje rezultatu pasidžiaugti dar negalime, tačiau taip pat aktyviai dirbame šiomis temomis.
Tiek kolegijos, tiek ir universitetai senajame žemyne susiduria ir su geriausių protų nutekėjimo problema. Šią problemą labiausiai kelia bulgarai, vokiečiai, danai, belgai ir kiti, kurie kaip ir mes, turi analogišką patirtį. Į užsienį studijoms išvykę studentai dažnai negrįžta, todėl šalys praranda dalį gabiausių savo piliečių. Pavyzdžiui, vidutiniškai po vieną gerai mokyklą baigusių moksleivių klasę iš kiekvienos mokyklos Vengrijoje kasmet emigruoja studijuoti į kitas šalis ir nesugrįžta. Jauni žmonės ieško geriausių galimybių ir savęs, nori pažinti pasaulį. Vėlgi, aukštosios mokyklos turi prisitaikyti ir parodyti savo išskirtinumą, kad pritrauktų studijuojančius pas jas.
Žinoma, skiriamės savo dydžiu ir finansavimo apimtimis. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinio dydžio kolegija turi apie 2000-3000 studentų, o didžiausios yra Vilniaus ir Kauno kolegijos, turinčios daugiau kaip po 6000 studentų. Europos kontekste – tai nėra didelės institucijos. Kitose šalyse didelėmis laikomos 25-30 tūkstančių studentų turinčios kolegijos“, - sako jis.
Paieška archyve
