Švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingai ir vertinimai

Žurnalas „Reitingai“ pristato aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus.

Universitetų reitingas

Šeštą kartą pristatome institucinį Universitetų reitingą.

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 61,7 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 61,1 taško
3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 58,8 taško;
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetu, surinkęs 55,4 taško;
5. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 54,9 taško.

Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 58,1 taško;
2. Europos humanitarinis iniversitetas, surinkęs 42,96 taško.
3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,1 taško

Kaip buvo reitinguoti universitetai?

Žurnalui „Reitingai“ suėjo 5-eri metai ir praėjus penkeriems metams šiek tiek keitėme universitetų vertinimo metodiką: buvo atsisakyta aktualumą praradusių kriterijų, kaip antai, studijų aplinka ir daugiau reikšmės suteikta tokiems kriterijams, kaip alumnų įsidarbinimas, darbdavių nuomonė, pagaliau naujas kriterijus – studentų nubyrėjimas.

Tiesa, kaip ir anksčiau, reitinguojant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam dėstytojui ir pan.

Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į šešis stambius kriterijus: I. mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris; II. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 24 taškų svoris; III – studentai ir studijos – 18 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. esamas ir ateities akademinis personalas – 12 taškų svoris; VI. studentų nuomonė – 6 taškų svoris.

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų, tačiau tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla.

Žvelgiant į atskirus universitetų reitingo kriterijus, kurie sudaro reitingą, išryškėjo šios tendencijos:

• Dėl jungimosi išaugęs VDU aplenkė konkurentus moksliškumu;
• Darbo rinkoje paklausiausi yra LSMU, KTU, KU ir VGTU alumnai (beje, tai kaip universitetų alumnams sekasi darbo rinkoje, didžia dalimi, koregavo universitetų išsidėstymą reitingo lentelėje. Mat darbo rinkos kriterijui suteikėme net 24 taškų svorį);
• Didžiausias studentų nubyrėjimas pastebimas KSU, EHU, BU, MRU, KTU, ŠU;
• Užsieniečiai puikiai vertina ne tik medicinos, o ir sporto, teisės, inžinerijos studijas Lietuvoje;
• Stipriausiu akademiniu personalu išsiskiria: LSMU, VU, KTU, VDU, LMTA;
• Studentai palankiausiai vertina: VU ir MRU, taip pat VDU, KTU, VGTU.

O iš privačių universitetų studentai labiausiai patenkinti studijomis ISM ir LCC universitetuose.

Kolegijų reitingas

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penk etuke:

1. Vilniaus kolegija (surinkusi daugiau kaip 69,62 taško iš galimų surinkti 100 taškų);
2. Kauno technikos kolegija (surinkusi 67,63 taško);
3. Kauno kolegija (64,84 taško);
4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (64,66 taško);
5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (60,58 taško).

O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:

1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 60,43 taško;
2. Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 58,41;
3. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, surinkusi 50,76 taškų.

Kaip šiais metais reitingavome kolegijas?

Po penkerių metų žurnalas “Reitingai” koregavo ir kolegijų vertinimo metodiką – atsisakėme aktualumą praradusių pokriterijų, pavyzdžiui, kiek kiekviena kolegija pritraukė tiek ES kietųjų, tiek minkštųjų investicijų arba kiek kiekviena jų prenumeruoja mokslo duomenų bazių, nes iš tiesų šie rodikliai yra panašūs, be to, studentai gali naudotis ne tik savo aukštosios mokyklos, bet ir kitų duomenų bazėmis.

Tuo tarpu vis aktualesnis tampa darbuotojų klausimas. Todėl atsisakę mažareikšmių kriterijų, dar labiau sureikšminome darbo rinkos vertinimą. Juolab, kad kolegijų tikslas ir yra – greitai paruošti šalies ūkiui tokių aukštos kompetencijos darbuotojų, kokių jiems stinga.

Be to, svarbu ir kokius gi studentus priima kolegijos: kiek jas renkasi geriausių šalies abiturientų, kokia dalis jaunuolių, palyginti su visais 2018 metais priimtais pirmakursiais, gauna valstybės finansuojamą studijų vietą bei kokia dalis visų įstojusiųjų studentų nubyra. Šį parametrą įtraukėme pirmą kartą. Remdamiesi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Informacinių technologijų centro Studentų registro duomenimis, pirmą kartą vertinome kokia dalis visų kursų studentų, studijavusių (2017 – 2018 mokslo metais) konkrečioje kolegijoje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. nutraukė studijas.

Be to, kaip ir pernai, įtraukėme žurnalo „Reitingai“ 2018 m. gruodį paskelbto koleginių studijų krypčių vertinimo rezultatus.

Už šį pirmąjį kriterijų kolegijos galėjo surinkti net 35 taškus. Bet tiek negavo nė viena. Daugiausia – 29,4 taško tarp valstybinių kolegijų surinko Vilniaus kolegija. Už jos rikiuojasi Kauno kolegija su 29,3 taško, o trečia – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija su 27,9 taško.

O štai tarpo privačių kolegijų aukščiausią įvertinimą gavo Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 28,6 taško.

Antrasis kriterijus: alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai išliko toks pats, tik jam suteikėme daugiau svorio. Susumavus visus šiuos rodiklius, už antrąjį kriterijų daugiausiai taškų – 26,5 – surinko Kauno technikos kolegija, antra – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla su 25 taškais. Trečia – privati Vilniaus verslo kolegija su 24,8 taško, jai įkandin su 24,6 taško Vilniaus kolegija, o TTVAM – 24,5 taško.

Trečias kriterijus – kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė menkai tepakito, tačiau sumažėjo jo svoris. Na, o susumavus visus šio kriterijaus pokriterijus, daugiausia taškų iš privačių kolegijų surinko šv. I. Lojolos kolegija – 9,4 taško; o iš valstybinių: Alytaus (8,4 taško) ir Kauno technikos kolegija (8,2 taško).

Ketvirtas kriterijus – tarptautiškumas buvo vertintas taip pat kaip ir ankstesniais metais. Na, o šio kriterijaus lyderė tarp valstybinių kolegijų – Utenos kolegija su 9,5 taško, iš galimų surinkti penkiolikos taškų, o tarp privačių – TTVAM su 8,6 taško.

Vertinant studentų požiūrį į kolegijas, žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2019 m. sausio 12 d. – kovo 1 d. apklausė 3724 studentų.

Tarp valstybinių kolegijų iš galimų surinkti 6 taškų net 5,68 taško gavo Šiaulių valstybinė kolegija, o iš privačių – 5,61 studentų pasitenkinimo taško gavo Lietuvos verslo kolegija.