Lietuvos mokyklos gali pasidžiaugti sparčiu internetu, gana dažnu skaitmeninių technologijų naudojimu mokymo tikslais. Tai išryškėjo iš Europos Komisijos atlikto tyrimo apie IKT taikymą švietime.
Europos plačiajuosčiui ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 m. visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1 GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir pan. Lietuvos mokyklos pagal šį rodiklį pranoksta ES vidurkį: 27–29 proc. mokyklų turi greitesnį nei 100 mbps internetą (ES vidurkis – 18 proc.).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp Europos šalių vyrauja didžiuliai skirtumai: Šiaurės šalys ir didžiųjų miestų mokyklos pagal interneto greitį pirmauja, o Pietų Europos šalys gerokai atsilieka.
84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose (ES vidurkis – 73 proc.). Per pamokas jie dažniausiai ieško informacijos, naudoja Word formatą. Lietuvos mokiniai namuose kompiuterines technologijas pasitelkia daugiausia pokalbiams socialiniuose tinkluose, žaidimams, žiūri filmus, – ir taip daro dauguma apklaustų jaunųjų europiečių kitose šalyse.
Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. Lietuvos ketvirtokų (tai 4 vieta Europoje) ir 98,8 proc. aštuntokų (1 vieta Europoje).
Lietuvos mokytojai savo IKT kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau skaitmeninio turinio kūrimo, ypač programavimo, web puslapių kūrimo, srityse. IKT mokytojai dažniausiai naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieško medžiagos, rengia užduotis Word formatu. Labai daug, 52 proc., Lietuvos mokytojų dalyvauja, diskutuoja online bendruomenėse, Lietuva pagal šį rodiklį užima 1 vietą Europoje (ES vidurkis 29 proc.). Daugiau nei pusė mokytojų dalyvauja privalomuose IKT mokymuose, nemaža dalis mokosi savarankiškai, 12 proc. Lietuvos mokytojų tokiuose mokymuose per pastaruosius 2 metus nėra dalyvavę.
Tyrimo rezultatai rodo, kad mūsų mokiniai stokoja programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. Bet ši problema išlieka visoje ES. 79 proc. (Lietuvoje – 63 proc.) pagrindinių mokyklų mokinių ir 76 proc. (Lietuvoje – 63 proc.) vidurinių mokyklų mokinių niekada ar beveik niekada nedalyvavo kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje.
Tyrimas parodė, kad šešiems Lietuvos mokiniams tenka 1 kompiuteris, mūsų šalis pagal šį rodiklį neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos mokykloms vis dar trūksta techninės įrangos, pvz., pagal aprūpinimo interaktyviomis lentomis rodiklį 96 mokiniams tenka 1 lenta (ES vidurkis – 56 vienam mokiniui).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja toliau tęsti mokyklų aprūpinimą kompiuterine technika, padėti mokykloms plėtoti bevielį saugų internetą. Kovą ir balandį į mokyklas keliauja 4,4 tūkstančio naujų kompiuterių su programine įranga. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. Eur. Numatoma, kad nuo 2020–2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5–10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas – informatika.
Tai antrasis, Europos Komisijos užsakymu, atliktas mokyklų tyrimas. Pirmas tyrimas „IKT švietime“ buvo atliktas 2012 m. Atliekant pastarąjį tyrimą Lietuvoje buvo apklausti 347 mokyklų vadovai, 934 mokytojai, 4456 mokiniai ir 2652 tėvai. Dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys, taip pat Norvegija. Islandija ir Turkija. Tyrimas apėmė šias sritis: skaitmeninė veikla ir mokytojų bei studentų skaitmeninis pasitikėjimas, IKT mokytojų profesinis tobulėjimas, skaitmeninė studentų namų aplinka, mokyklų skaitmeninė politika, strategijos ir nuomonės.
