Prognozuojama, kad iki 2020 metų blokų grandinės (angl. blockchain) rinka pasaulyje išaugus daugiau nei 30 kartų. Ir nors Lietuva praėjusiais metais buvo įvertinta kaip vienas iš svarbiausių blockchain technologijos bei finansinių technologijų centrų pasaulyje – iki šiol šalyje nėra pakankamai įsigalėjusios praktikos, užtikrinančios lyderio pozicijas ateityje.
Viena iš pagrindinių priežasčių, trukdanti pasiekti olimpo viršūnę, – su blockchain mokančių dirbti specialistų trūkumas. Jų paklausa pasaulyje per pastaruosius metus išaugo daugiau nei 500 proc. Lietuva, pradėjusi ugdyti kvalifikuotus blockchain specialistus, gali užpildyti rinkos paklausą. Sekdama pasaulio ir Lietuvos IT rinkos tendencijas, suaugusiųjų programavimo mokykla „Vilnius Coding School“ pristato pirmuosius šalyje mokymus apie blockchain.
„Nuolatos stebime rinkos situaciją ir šiuo metu jaučiame didelį poreikį ugdyti tiek teorines, tiek praktines žinias apie blockchain tarp Lietuvos IT specialistų. Dažnai blockchain terminas yra neteisingai vartojamas arba ši technologija siūloma taikyti pernelyg plačiame kontekste. Tai sukelia nepagrįstai didelių vilčių, o vėliau nusivylimų. Viso to išvengti būtų galima parengus kvalifikuotus ir stiprius blockchain specialistus, gebančius tikslingai dirbti su šia technologija, – sako programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius Vilniuje, Kaune ir Rygoje, įkūrėja Julija Rimšelė. – Iki šiol išmokti dirbti su viena iš perspektyviausių IT industrijos inovacijų buvo galima tik per atstumą – prisijungus per interneto tinklą. Norime pakeisti nusistovėjusią praktiką ir siūlome pirmuosius bei vienintelius mokymus Lietuvoje, kur ne tik supažindinsime specialistus su blockchain technologija, bet ir išmokysime su ja dirbti.“
Pasak J. Rimšelės, blockchain technologija kas dieną pritaikoma vis platesniame paslaugų spektre: „Pamažu dingsta nusistovėjusi nuomonė, kad blokų grandinė apima tik finansų sektorių. Ši technologija įsilieja į vis daugiau sričių – ji gali būti naudojama logistikos, telekomunikacijos ir kitose srityje. Kai kurios valstybės blockchain technologiją yra pritaikiusios netgi valstybiniame sektoriuje“, – pasakoja programavimo mokyklos įkūrėja, pridurdama, kad, apklausų duomenimis, iki 2027 m. net 10 proc. pasaulinio BVP generuos verslai, susiję su blokų grandinės technologijos taikymais finansų, ekonomikos, internetinio komunikavimo sprendimų srityse.
„Jeigu palygintume su kaimyninėmis šalimis, per pastaruosius metus lietuviai buvo itin aktyvūs pirminio kriptovaliutų paleidimo į rinką srityje, kilo daug idėjų ir buvo pritrauktos nemažos investicijos. Galime pasidžiaugti pavykusiais fintech ir kriptovaliutų verslais, pavyzdžiui, „CoinGate“, „Bankera“ ar „TransferGo“ ir pan., tačiau kol kas jų tikrai nėra daug. Jaučiamas stiprus IT inovacijų specialistų trūkumas ir tai gali būti priežastimi, kodėl iki šiol nė vienas Lietuvos blokų grandinės technologijos startuolis nespėjo tapti globaliu verslu“, – įžvalgomis dalinasi pirmųjų Lietuvoje mokymų apie blockchain lektorius ir „Blockvis“ bendraįkūrėjas Jaro Šatkevič.
Pirmieji Lietuvoje blokų grandinės specialistus ruošiantys mokymai startuos balandžio mėnesį Vilniuje.
