Lietuva tampa vis dažnesnis pasirinkimas kino industrijai plėtoti: čia sukurtas ne vienas pasaulinį pripažinimą pelnęs filmas, savo nišą atranda amerikiečių televizija HBO, didėja vaizdo klipų gamybos poreikis. Per pastarąjį dešimtmetį kone dvigubai išaugusi reklamos vaizdo klipų gamybos rinka skatina pasitempti – auga ne tik rinka, tačiau ir tinkamų specialistų poreikis. Spėjama, kad prasidedantį proveržį gali sustabdyti jau dabar jaučiamas reikiamų specialistų trūkumas.
VGTU nuotr
Preliminariais Lietuvos reklamos prodiuserių asociacijos (LAPA) skaičiavimais, reklamos vaizdo klipų gamybos rinka sugeneruoja 15 mln. eurų per metus, o vieno filmavimo metu dirbančių žmonių kiekis aikštelėje gali viršyti net 100. Vaizdo klipų gamybos rinkoje dirbančių apšvietimo, įgarsinimo, renginių technikos specialistų poreikis, tikėtina, augs dar kelerius metus. Augant reklamos verslo apimtims ir Lietuvoje teikiamų reklamos vaizdo klipų gamybos paslaugų eksportui, didėja poreikis specialistų, galinčių suprojektuoti, parengti ir valdyti renginių techniką, būtiną filmavimo metu.
Siekiant auginti reikiamus rinkai specialistus, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su LAPA. Šia partneryste siekiama padėti studentams integruotis į darbo rinką anksčiau, nei jie baigs studijas, o taip pat siekti strateginių tikslų, pavyzdžiui, mokestinės lengvatos kino ir reklamos gamybai. Partneriai susitarė dėl studijų skaitmeninimo, bendrų praktikos vietų kūrimo bei kino ir reklamos prodiusavimo rinkos plėtros.
„Džiaugiamės atradę Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto studentus, kurie turi tiek gerą techninį pasirengimą, tiek išmano komandinio ir kūrybinio darbo principus. Pirmiausiai dairomės į renginių inžinierius, kurių poreikis dabar išties didelis“, – teigia LAPA vadovė Daiva Jurkonytė.
Pasak VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, Lietuvoje gaji nuomonė, jog universitetai rengia teoretikus, neturinčius supratimo apie darbo rinką. „Mūsų verslo partneriai dalyvauja ne tik koreguojant programos turinį, atliekant studentų praktikas ar siūlant baigiamųjų darbų temas, bet ir aptariant kiekvienų metų studentų pasiekimus. Tai leidžia verslui gerai pažinti studentus ir kuo anksčiau atsirinkti geriausius“, – pasakoja Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Anot dekanės, būsimieji renginių inžinieriai bendradarbiauja su verslo įmonėmis nuo pat pirmo studijų kurso. Specialiai jiems universitete organizuojami papildomi mokymai, kadangi be inžinerinių fundamentalių dalykų studentai turi įgyti ir praktinės patirties, kad galėtų iš karto įsilieti į vaizdo klipų gamybos ar renginių techninio aptarnavimo darbus įmonėse.
Kalbant apie vis didėjantį specialistų poreikį, siekiama atkreipti dėmesį, kad filmavimo aikštelėje dirbančių komandų dydis siekia beveik 100, neskaičiuojant aktorių, o vien liepos mėnesį LAPA vienijamos įmonės nufilmavo per 20 projektų. Šiuo metu filmuojami 8 filmai, postprodukcijoje yra bent 7, artimiausiu metu ruošiamasi nufilmuoti dar 5 naujus filmus. Skaičiai išties iškalbingi, todėl filmavimo aikštelėse dirbančių žmonių poreikis nuolat auga ir, manoma, ateityje tik didės.
