Remiantis „Lithuania Fintech Report 2017“ ataskaita, 2017 m. Lietuvoje veikė 117 finansinių technologijų įmonių, 35 iš jų buvo registruotos pernai. Per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 procentais. Auganti rinka reikalauja atitinkamos kompetencijos specialistų, kuriuos nuo šių metų pradės rengti Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).
Anot VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės prof. dr. Jelenos Stankevičienės, finansinių technologijų (FinTech) sritis atsirado didėjant sąsajoms tarp dviejų sektorių – finansinių paslaugų teikimo ir inovatyvių technologijų. „Siekiant išnaudoti naujų technologijų sudarytas galimybes pigiau ir patogiau teikti finansines paslaugas vartotojams, vis daugiau finansų rinkos dalyvių bei naujų įmonių pradėjo siūlyti finansines paslaugas ir produktus, kurių teikimas paremtas naujomis technologijomis. Inovatyvūs technologiniai sprendimai sumažina finansinių paslaugų tokių, kaip minios finansavimas (crowdfunding), mobilūs mokėjimai, pinigų pervedimai, tarptautiniai mokėjimai, įkainius net iki 90 proc., leidžia lengviau pritraukti finansus verslo plėtrai, gauti mokėjimus už produkciją ir paslaugas, o tai globaliai palengvina verslo steigimo ir valdymo procesą“, – sako J. Stankevičienė.
VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės teigimu, dėl finansinių technologijų pažangos, artimiausiu metu smarkiai keisis tradicinės finansinės paslaugos, mobilieji mokėjimai, pinigų pervedimai, skolinimosi, finansavimo pritraukimo, turto ir investicijų valdymo procesai.
„Dėl palankaus finansinio sektoriaus reguliavimo vis daugiau finansinių technologinių startuolių teikia tradicines bankų paslaugas žymiai palankesnėmis sąlygomis, o tai keičia didžiųjų bankų vaidmenį finansų rinkose. Taip pat ir iš technologiškai pažangių (tech-savvy) vartotojų kyla vis didesnis poreikis finansinių paslaugų skaitmenizavimui“, – sako J. Stankevičienė. Anot jos, ypač Y ir Z kartos vartotojai aktyviais naudojasi skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis, o tai sąlygoja ir kitų verslų norą prisitaikyti prie vartotojų poreikių.
Keičiantis finansų sektoriui, keistis turi ir šios srities specialistų rengimas. Stiprias kompetencijas finansų inžinerijos, informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo srityje turintis VGTU šiemet pasiūlys inovatyvią Finansinių technologijų (FinTech) specializaciją Finansų inžinerijos magistrantūros studijų programoje.
Pasak VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės, FinTech specializacija natūraliai atliepia šiandieninius ir ateities finansų rinkos poreikius bei prisideda prie Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir „Investuok Lietuvoje“ agentūros planų įgyvendinimo paversti Lietuvą Europos Sąjungos finansinių technologijų centru. „FinTech specializacijoje įgyvendinamas VGTU puoselėjamas technogenas ir socialinių bei technologinių mokslų sinergija. Finansinių technologijų įmonėms labai svarbūs aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ypač tie, kurie turi kompetencijų finansų, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo srityse“, – atkreipia dėmesį J. Stankevičienė.
Fintech specializacija suteiks busimiems magistrams įgūdžių ir žinių apie finansų rinkų dėsnius bei tendencijas, investicijų valdymo, matematinių metodų ir informacinių technologijų žinių pritaikymą priimant finansinius sprendimus rizikos ir neapibrėžtumo sąlygomis.
Anot VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės, panašias studijų programas arba kursus pradėjo siūlyti ir pirmaujantys pasaulyje universitetai – Oksfordo ir Columbia universitetai, Masačiusetso technologijos institutas, Honkongo politechnikos universitetas ir kt.
Įgyvendinant FinTech specializaciją Finansų inžinerijos programa bus papildytą finansų technologijų raidos, reguliavimo bei programinės įrangos kūrimo dalykais, mokėjimo industrijų, investavimo psichologijos, informacinių technologijų saugos, finansinių didžiųjų duomenų analitikos dalykais. Baigę FinTech specializaciją magistrai, gebės pritaikyti įgytas finansų inžinerijos mokslo ir praktikos žinias savarankiškai priimant efektyvius bei moksliškai pagrįstus finansų technologijų panaudojimo, investicijų valdymo ir vertės kūrimo sprendimus, atsižvelgiant į riziką ir neapibrėžtumą bei besikeičiančius visuomenės poreikius ir technologijų pažangą.
Finansų technologijų specialistų poreikis aiškiai išsakytas ir apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl FinTech industrijos plėtros šalyje. „Lietuva siekia tapti Europos Sąjungos finansinių technologijų centru ir tai yra reali galimybė, dėl šalyje augančios profesionalų bazės, finansų segmentui palankios reguliacinės aplinkos, inovatyvios bankinės infrastruktūros bei galimybės vykdyti veiklą visoje Europos Sąjungoje. Jau dabar tokios globalios įmonės kaip „Barclays“, „Western Union“, „Nasdaq“, „SEB“, „Swedbank“, „Danske bankas“, „Luminor“, „deVere“, “Cognizant” ir kt., kurios dirba finansų technologijų srityje, aktyviai steigia savo centrus Lietuvoje. Be to, Lietuva yra labai patraukli ir naujai besikuriančioms finansų technologijų srities įmonėms. Čia jau veikia „Paysera“, „Revolut“, „InstaReM“, „TransferGo“, „Blender“, „Savy“, „FinBee“ ir daugelis kitų“, – akcentuoja J. Stankevičienė.
Remiantis „Accenture“ ataskaita, investicijos į finansų technologijas visame pasaulyje 2008–2014 m. išaugo nuo 930 mln. USD iki 12,21 mlrd. USD. „PricewaterhouseCoopers“ duomenimis 77 proc. finansų rinkų dalyvių kryptingai didins inovacijas finansų technologijų srityje ir iki 2020 metų jau visos savo veikloje remsis „blockchain“ technologija.
VGTU Verslo vadybos fakultetas yra viena iš didžiausių verslo mokyklų Lietuvoje, vykdanti pažangius mokslinius tyrimus ir studijas ekonomikos, finansų, verslo ir vadybos srityse. VGTU Verslo vadybos fakultetas vienintelis iš Lietuvos aukštųjų mokyklų patenka į „QS World University Rankings by Subject 2017“ reitingą ir Verslo ir vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje užima 201–250 vietą, o Ekonomikos ir ekonometrijos (Economics & Econometrics) kryptyje – 301–350 vietą tarp pasaulio universitetų.
Paieška archyve
