Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos (LGMA) prezidento teigimu, šiandien švietimo sistema neaprūpina moksleivių pakankamu aplinkosaugos žinių bagažu. Situaciją pagerintų nuoseklus ir sistemingas visų mokymo disciplinų vaidmuo, ieškant kuo daugiau moksleiviams aktualių būdų apie tai kalbėti. Siekiant stiprinti moksleivių suvokimą apie asmeninio pasirinkimo svarbą sprendžiant aplinkosaugos problemas, spalio 25 d. Lietuvoje jau ketvirtą kartą vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, organizuojama Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), bendradarbiaujant su LGMA, Kauno technologijos universitetu bei komikų grupe „Humoro klubas“.
Pasak LGMA prezidento Ryto Šalnos, kalbant apie aplinkosaugą mokyklose nereikėtų apsiriboti vien geografija. „Šiuo metu švietimo sistemoje nusistovėjusi klaidinga nuostata, kad aplinkosaugos ir ekologijos temos – gamtos mokslų reikalas. Nors geografijos, fizikos ar biologijos pamokose apie tai kalbėti natūraliau, tačiau toks apsiribojimas veda prie problemos – moksleiviams neužtikrinamas kompleksiškas reikalingų aplinkosaugos žinių bagažas. Reikėtų visų dalykų mokytojams ieškoti dažnesnių progų su moksleiviais kalbėti aplinkosaugos temomis, akcentuojant kiekvieno žmogaus individualaus indėlio svarbą sprendžiant globaliąsias problemas. Tai nė kiek ne mažesnės svarbos tema, nei kitos, kurias garsiai akcentuoja Švietimo ir mokslo ministerija“, – teigia metodinę medžiagą rengusios LGMA prezidentas Rytas Šalna.
Ugdymas aplinkosaugos tema turėtų būti nuoseklus darbas, ruošiant moksleivius visus 12 metų tam, kad jie savarankiškai galėtų priimti socialiai atsakingus sprendimus. Anot R. Šalnos, kiekvienam svarbu suprasti aplinkosaugos problemų kontekstą tiek globaliai, tiek ir artimoje aplinkoje. Ištekliai visoje žemėje pasiskirstę nevienodai, o visuomenės vartojimas, gamyba, tarša palieka tokį ekologinį pėdsaką, jog Žemė nebesugeba reikiamu tempu atsinaujinti.
Žinant problemas, lengviau suvokti asmeninį ryšį su jomis ir sąmoningai bei kryptingai pradėti rinktis aplinką tausojančius sprendimus. Didelę svarbą turi net ir tokie asmeninio lygio sprendimai, kaip važiuoti į mokyklą dviračiu, riedlente ar viešuoju transportu, užsukti vandenį valantis dantis, apsiperkant turėti savo pirkinių maišelį, rinktis kuo daugiau vietinių maisto produktų, išjungti šviesą išėjus iš kambario, aktyviai rūšiuoti ir savo pavyzdžiu skatinti kitus.
Atliekų rūšiavimo vaidmuo čia ypač svarbus – kuo mažiau šiukšlių patenka į sąvartynus, tuo mažiau teršiamas oras, vanduo ir žemė. Moksleiviai jau dabar mokyklose specialiai įrengtuose konteineriuose gali saugiai išmesti panaudotas baterijas ir smulkius elektronikos prietaisus. Pasak EPA direktoriaus Lino Ivanausko, kalbant apie smulkiąją elektroniką, žmonės dažniausiai tinkamai išmeta nebeveikiančius virdulius, plaukų džiovintuvus, skaičiuotuvus, tačiau net trečdalis nebereikalingų lygintuvų keliauja ne saugiam perdirbimui, o išmetami kartu su buitinėmis atliekomis.
L. Ivanauskas pasakoja, kad sudominus moksleivius aplinkosaugos tema ir skatinant atsakingą elgesį galime labiau priartėti prie žiedinės ekonomikos. „Vienas iš mūsų organizacijos veiklos tikslų – edukuoti visuomenę, kaip saugiai ir atsakingai atsikratyti elektronikos atliekomis. Svarbu, kad moksleiviai suprastų, jog atsakingai rūšiuodami ir mažindami vartojimo apimtis gali prisidėti prie gamtos išteklių taupymo. Tam yra keletas pasirinkimų, pavyzdžiui, morališkai pabodusį, tačiau dar gerai veikiantį prietaisą galima padovanoti arba parduoti, o nebeveikiančius elektronikos prietaisus pridavus saugiam sutvarkymui, jų gamybai panaudotos medžiagos bus vėl iš naujo panaudojamos naujiems gaminiams sukurti“, – sako EPA direktorius.
Pasak Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados organizatorių, bendravimas su augančia karta yra viena iš svarbiausių sričių, tačiau tuo pačiu kelianti nemažai iššūkių – suprantama, kad žinias jiems perduoti reikia patraukliu formatu. Jau ketvirtą kartą vykstanti olimpiada šiemet nustebins nauju formatu – klausimus rengė komikų grupė „Humoro klubas“ kartu su geriausių šalies geografijos mokytojų pagalba, todėl moksleiviai ne tik įgys praktiškai pritaikomų žinių, bet ir smagiai praleis laiką.
Olimpiada 7–8 klasių mokiniams vyks spalio 25 d. užsiregistravusiose mokyklose, olimpiados akademinio partnerio – Kauno technologijos universiteto (KTU), virtualioje mokymosi erdvėje.
Paieška archyve
