Aukštosioms šalies mokykloms skelbiant mokslo metų pradžią, Šiaulių universiteto duris šiemet pravers beveik 600 naujų studentų. Ir nors šiais metais įstojusiųjų į vienintelį universitetą Šiaurės Lietuvoje yra kiek mažiau, bendros studijuosiančiųjų gretos išlieka stabilios – perkopia 2000 jaunuolių. O štai atsižvelgiant į pasaulio mažųjų universitetų praktiką, toks studentų skaičius yra palankus sėkmingam aukštosios mokyklos gyvavimui.
Studentų skaičius išlieka optimalus
Kaip teigia Šiaulių universiteto studijų prorektorius prof. dr. Remigijus Bubnys, susumavus visus universitetines studijas Šiauliuose pasirinkusius jaunuolius – bendras įstojusiųjų skaičius šiemet siekia 579. Į šį skaičių patenka ne tik bakalauro ir magistro išsilavinimą siekiantys įgyti jaunuoliai, bet ir po kolegijų aukštesniuose kursuose ar Tęstinių studijų institute norintys studijuoti asmenys.
169 iš jų galės studijuoti valstybės finansuojamose vietose, o likusioji dalis išsilavinimo sieks savomis lėšomis.
„Nepaisant bendro studentų mažėjimo, kuomet pernai tuo pačiu metu skaičiavome kiek daugiau nei 600 auklėtinių, džiaugiamės, kad mūsų krašto jaunuoliai, kaip ir kasmet, įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą renkasi mūsų universitete. Po to, kai birželį išleidome absolventus, universitete buvo likę 1500 studentų, o štai pasibaigus šių metų priėmimui ir vėl sugrįžome į įprastas vėžes“, – kalbėjo R. Bubnys.
Tuo tarpu pasirašiusiųjų sutartis studijuoti antrosios pakopos studijas skaičius šiemet keliomis dešimtimis pranoko praėjusių metų rezultatus. „Pastebime, kad susidomėjimas magistrantūros studijomis Šiaulių universitete sulig kiekvienais metais tendencingai auga. Štai pavyzdžiui, pernai skaičiavome 190 magistrantų, o šį rudenį antrosios pakopos studijas pradės 215 studentų“, – sakė Šiaulių universiteto studijų prorektorius.
Universiteto misijos nekeičia
Atsižvelgdamas į bendrą šalies studentų mažėjimo situaciją ir aukštųjų mokyklų reformos kontekstą, R. Bubnys pabrėžė, jog šių metų stojimo rezultatai į Šiaulių universitetą yra ne tik tikėti, bet ir pakankamai palankūs.
„Itin gausus studentų skaičius nėra esminis kriterijus sėkmingam universiteto gyvavimui. O juk ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia – daugelyje Europos šalių, gyventojų skaičiumi ir dydžiu panašių į Lietuvą, tokių kaip Airija ar Danija, yra veiksmingai taikomi mažųjų universitetų modeliai. Nors juose, kaip ir pas mus, studijuoja apie 2000–3000 studentų, ruošiami specialistai, dėstymo kokybė ir atliekami moksliniai pasiekimai niekuo nesiskiria nuo didžiųjų universitetų“, – vardijo R. Bubnys.
Tokia užsienio aukštųjų mokyklų praktika vadovaujasi ir Šiaulių universitetas. „Esame universitetas regione, tad savo veiklos mastu ir studentų skaičiumi į didžiuosius universitetus lygiuotis nepretenduojame. Svarbiausia mums – daryti pozityvią ir reikšmingą, atpažįstamą įtaką regionų vystymuisi ir savo studentams suteikti kokybišką išsilavinimą. Tuo tarpu optimalus studentų skaičius leidžia šiuos tikslus įgyvendinti veiksmingai“, – sakė Šiaulių universiteto studijų prorektorius.
Paieška archyve
