Šiuo metu ne tik Seime, bet ir viešojoje erdvėje svarstomas klausimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Vilniuje ir Kaune norima sutelkti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat galėtų veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. Taip pat siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniais.
Žmonės aiškiai pasidalinę į dvi pozicijas – vieni teigia, kad reforma yra būtina ir svarbi gerinant aukštojo mokslo kokybę, o kiti teigia, kad šiuo metu pateiktas pertvarkos planas neatneš regimos naudos, nes jis vyksta labiau mechaniškai. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas teigia, jog tai, kad planas neįvardija aukštųjų mokyklų pavadinimų, nėra blogai, nes turint tokias gaires galima siekti įgyvendinti išsikeltus tikslus. Vertėtų paminėti ir tai, kad konkrečiai neįvardinant, kas su kuo turėtų jungtis, aukštosioms mokykloms paliekama daugiau laisvės tartis.
Lietuvos studentų sąjunga mano, kad veiksmai dėl universitetų jungimo negali būti nutraukti. Konsolidacija yra ilgas procesas, reikalaujantis pastovumo politinėje aplinkoje ir šiuo metu nebėra laiko atidėlioti sprendimą, itin svarbų aukštojo mokslo kokybei. Vilkinant reformos įgyvendinimą, kyla grėsmė, kad galutinis tikslas – studijų ir mokslo kokybės gerinimas – galiausiai taip ir nebus pasiektas, dėl mažėjančio studentų skaičiaus mažės ir kai kurių aukštųjų mokyklų finansavimas, todėl jos bus priverstos užsidarinėti pačios, o tokiu atveju studentams nebus sudarytos galimybės kokybiškai baigti savo pasirinktas studijų programas ir būti konkurencingais specialistais darbo rinkoje, daugelis dėstytojų liks be darbo.
Birželio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje Mokslo ir studijų stebėsenos centro atstovai (MOSTA) pristatė apžvalgą „Būklė 2017: Lietuvos mokslas, studijos ir inovacijos“ ir pateikė statistiką, kad per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25 proc. Numatoma, kad 2020 m. į aukštąjį mokslą pretenduos 55 proc. mažiau studentų nei 2010 m. Taip pat atlikus tyrimą paaiškėjo, kad studentų skaičiumi mažesnių universitetų ūkiui ir administravimui skiriama išlaidų dalis sudaro apie trečdalį visų išlaidų, o didesniuose studentų skaičiumi universitetuose ūkiui ir administravimui skiriami finansai yra ne didesni nei 16 proc. Šie duomenys aiškiai pagrindžia reformos būtinumą. Optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą bus sudarytos galimybės skirti tikslingesnį finansavimą, gerinti studijų kokybę ir tokiu būdu pritraukti daugiau motyvuotų studentų bei pakelti Lietuvos aukštojo mokslo reitingus pasauliniu mastu.
Jei valdžia nenutrauks jau pradėtų veiksmų dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, bus sudarytos galimybės efektyviau panaudoti tiek materialiuosius, tiek žmogiškuosius išteklius, kurie leistų sutelkti kompetentingiausią akademinį personalą, o optimizuotos aukštųjų mokyklų išlaidos būtų skirtos reikalingo personalo išlaikymui. Taip pat konsolidacija leistų sumažinti identiškų ar labai panašių studijų programų dubliavimąsi, o tai aukštosioms mokykloms padėtų pasiekti bei išlaikyti rentabilų studentų skaičių. Esminis reformos tikslas yra studijų ir mokslo kokybės gerinimas, kuris nebus pasiektas vilkinant procesą.
