Popieriniuose dokumentuose iki šiol nuguldavusius vertinimus jau nuo šio rudens papildys elektroninė individualaus mokinio pažangos vertinimo sistema. Joje į darnią visumą bus sujungiami tiek akademinių pasiekimų, tiek bendrųjų mokinių kompetencijų įvertinimai.
Sistemą kuriančios TAMO ekspertai pabrėžia, kad mokykla – tai vieta, kurioje ne tik mokomasi, bet ir ugdoma mokinio asmenybė. Tam, kad kiekvienas mokinys tobulėtų, būtina fiksuoti individualią mokinio pažangą. Ne tik dalykines jo žinias, bet ir bendrąsias kompetencijas, kurios svarbios tiek sėkmingam mokymuisi, tiek tolesniam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
„Vaikai į mokyklą ateina ne tik žinių, bet ir mokytis buvimo bendruomenėje, socialinio bendravimo. Siekiant mokinio pažangos, būtina stebėti jį visapusiškai, skirti dėmesio ne tik žinioms, bet ir bendravimo gebėjimams, žingeidumui, dalyvavimui mokyklos gyvenime, iniciatyvumui ir pan. Elektroninė sistema palengvins tokį kiekvieno mokinio individualios pažangos fiksavimą ir užtikrins efektyvesnį ryšį tarp visos mokyklos bendruomenės“, – sako TAMO technologijų ir plėtros direktorius Augustas Baltrėnas.
Kurdami individualios mokinio pažangos vertinimo sistemą, TAMO vadovavosi mokyklų darbo praktika. Joms buvo pristatytas pradinis modelis, kurį įvertinusios mokyklos išsakė savo pastabas ir rekomendacijas. Atsižvelgiant į jas, sistema šiuo metu tobulinama ir pradės veikti jau nuo šio rugsėjo.
Kiekvienam dalykui bus sukurta atskira kompetencijų vertinimo sistema su savomis formuluotėmis. Vienos bus pritaikomos mokant lietuvių kalbos, kitos – matematikos ir t. t. Atskirai bus vertinamos ir bendrosios mokinio kompetencijos – dalyvavimas būreliuose, savanoriavimas, asmeninės savybės, gebėjimas keistis informacija, perprasti naujoves, verbaliniai sugebėjimai ir kt.
Mokiniai sistemoje galės vertinti patys save, išsakyti savo nuomonę, pastebėjimus, kaip jiems sekasi, išsikelti naujus mokymosi tikslus. Mokytojas, savo ruožtu, galės peržiūrėti ir pakomentuoti šią mokinio refleksiją ir kartu su visa mokyklos bendruomene priimti atitinkamus sprendimus. Visa ši informacija bet kuriuo metu bus pasiekiama visoms suinteresuotoms šalims: mokiniui, jo tėvams, mokytojams, klasės auklėtojui, ir taip padės užtikrinti efektyvų ryšį tarp jų.
KTU Vaižganto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rūta Songailienė, remdamasi savo patirtimi fiksuojant individualią mokinio pažangą popieriniuose dokumentuose, pastebi, kad vertinimas popieriaus lapuose mokiniams jau seniai nebepatrauklus.
„Labai svarbu, kad elektroninė sistema padės į ugdymo procesą labiau įtraukti mokinių tėvus. Iki šiol tėvai su vaiko pažanga būdavo supažindinami tik per individualius pokalbius ar vaikui į namus atnešus savo aplanką su vertinimais“, – atkreipia dėmesį pedagogė.
Anot jos, mokinį visada reikia vertinti kompleksiškai, neišskiriant vien tik akademinių pasiekimų, nes kartais dėl suprastėjusių rezultatų gali būti kaltos visai ne dalykinės, o bendrosios kompetencijos.
„Jeigu mokinys visada gerai mokėsi ir po jo individualios pažangos įvertinimo paaiškėja, kad rezultatai pradėjo prastėti, toks pokytis paprastai būna susijęs bendravimo ar asmeninėmis problemomis“, – pastebi R. Songailienė.
KTU Vaižganto progimnazijoje individualios mokinio pažangos vertinimas vyksta trimestro pabaigoje. Pastebėjus, kad, pvz., mokinys turi problemų su atmintimi, jam dažniausiai paskiriami įvairūs užsiėmimai, padedantys ją gerinti. Praėjus dar vienam trimestrui, rezultatai palyginami ir, jeigu vaikui nepavyksta padaryti pažangos, ieškoma kitų būdų kaip būtų galima jam padėti.
TAMO elektroninį dienyną šiuo metu naudoja 75 proc. šalies mokyklų.
Paieška archyve
