Per pastaruosius penkerius metus vienuoliktose ir dvyliktose klasėse sumažėjo mokymosi krūvis, pamokų ruošai skiriamas laikas labiau atitinka higienos normas. Lyginant su 2000 metais, sumažėjo vyresnių klasių mokinių agresijos, pykčio protrūkių. 2006-ųjų metų vienuoliktokai ir dvyliktokai mokykloje jaučiasi laimingesni negu jų pirmtakai prieš 5 metus. Dešimtadalis 11-12 klasių mokinių mokykloje nuolat jaučia nerimą ir įtampą, tačiau nuo 2000 metų tokių vaikų sumažėjo perpus. Visa tai parodė Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „11-12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus“. Tyrimą atliko grupė mokslininkų iš Vilniaus pedagoginio universiteto ir Higienos instituto.
Tyrimas rodo, jog mokymosi krūvis per pastaruosius penkerius metus sumažėjo, rekomenduotiną pamokų ruošos laiką viršija mažiau mokinių. Higienos rekomendacijas 2006 metais atitiko 58,7 proc., 2000 metais – 43,5 proc. mokinių pamokų ruošos laikas. Pačių mokinių subjektyviu vertinimu, mokinių, kuriems mokymosi krūvis atrodo per didelis, šiais metais sumažėjo 3,2 karto. Tačiau per 5 metus padaugėjo mokinių psichosomatinių negalavimų (galvos skausmas, svaigimas, greitas nuovargis ir kt.). Tyrėjų nuomone, tai labiau susiję ne su mokykla, o su įtampa šeimoje. Nepaisant to, kad 11-12 klasių mokiniai jau beveik suaugę, šio bei kitų Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, nepalankūs šeimos veiksniai – nepakankamas tėvų išsilavinimas, nepritekliai, prasta psichologinė šeimos aplinka, nepakankamas tėvų dėmesys vaikams ir bendravimo su jais stoka - turi esminės įtakos mokinių sveikatai ir savijautai.
Tyrimas atskleidė, jog nuo 2000 metų padaugėjo mokinių, kurie turi silpną imunitetą ir linkę sirgti ūmiomis ligomis. Regos bei laikysenos sutrikimai būdingi kas ketvirtam mokiniui. Per 5 metus sumažėjo mokinių, kurie vartoja migdomuosius, nervus raminančius vaistus.
Daugiausia nerimo vyresnių klasių mokiniai jaučia prieš brandos egzaminus. Tyrėjų nuomone, nerimo priežastys: mokiniai nemoka valdyti informacijos, planuoti savo laiko, nesugeba pasirinkti egzaminų, nežino, ką norėtų veikti baigę mokyklą. Stresui prieš egzaminus sumažinti Švietimo ir mokslo ministerija kasmet vykdo akciją „egzaminai.nesinervink.lt“, mokinius nemokamai konsultuoja „Jaunimo linijos“ savanoriai.
Kaip nurodo tyrėjai, pagrindiniai mokinių sveikatos rizikos veiksniai – protinio darbo higienos reikalavimų nesilaikymas, sveikos gyvensenos įgūdžių nebuvimas. Beveik 60 proc. mokinių fizinio aktyvumo lygis neatitinka sveikatai ir pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms užtikrinti rekomenduojamo lygio. 2006 metais 10 proc. sumažėjo sportuojančių vaikų.
Visi tyrimo rodikliai rodo, kad mokyklose labai reikalingas sveikatos priežiūros specialistas. Šiuo metu toks specialistas dirba ne kiekvienoje mokykloje, bet teritoriniu principu aptarnauja kelias mokyklas. Mokyklos sveikatos priežiūros specialisto funkcijos plečiasi. Šiuo metu, be pirmosios pagalbos ir higienos sąlygų priežiūros, jo funkcijos apima mokinių sveikatos stiprinimą ir ugdymą, sveikatos informacijos apskaitą. Nuo 2009 metų sveikatos priežiūros specialistu mokykloje galės dirbti tik aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, jis bus įvairių sveikatinimo projektų, programų iniciatorius, mokyklos administracijos konsultantas.
Tyrimo ataskaitą bus galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje: www.smm.lt.
