Naujausi apklausų duomenys rodo, kad bent vieną korepetitorių turi daugiau nei trečdalis Lietuvos abiturientų. Remiantis jais, norint gerai pasiruošti pagrindiniams brandos egzaminams ir nuolat samdyti korepetitorių, moksleivių tėvų kišenė per metus palengvėja apie 2000 eurų, o kartais ir daugiau. Nuo šiol abiturientai galės išvengti didelių papildomų išlaidų sulaukdami asmeninės konsultacijos internetu.
Portale ir mobiliojoje programėlėje „Prieš egzaminą“ jau veikia galimybė užduoti klausimus apie matematikos uždavinius, į kuriuos atsako mokytojų ir vadovėlių autorių komanda. „Prieš egzaminą“ taip pat gali naudoti ir mokytojai, programėlėje skirdami užduotis mokiniams pagal kiekvieno žinių lygį ir poreikius.
„Galimybė ruoštis egzaminams visur ir visada, kada tik turi po ranka išmanųjį telefoną, abiturientams patiko – pernai „Prieš egzaminą“ testus sprendė beveik ketvirtadalis dvyliktokų, šiemet matome, kad šis skaičius išaugs. Tačiau spręsti testus dar ne viskas, labai svarbu, kad moksleiviai suprastų uždavinį ir kodėl jų atsakymas nebuvo teisingas, o tai geriausia išsiaiškinti toje pačioje aplinkoje. Todėl užduodami klausimus virtualiam asistentui, po kuriuo slepiasi užduotis kūrusių pedagogų komanda, moksleiviai ne tik pasitikrina žinias, bet ir užpildo jų spragas“, – apie programėlės galimybes kalba „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas Tadas Pukas.
Vienas iš moksleivius virtualiai konsultuojančių pedagogų – matematikas Bronislovas Burgis – įvardija, kokie klausimai dažniausiai kyla sprendžiantiems testus.
„Moksleiviai dažniausiai kreipiasi tuomet, kai jiems atrodo, kad išsprendė lyg ir teisingai, bet atsakymas ne toks, koks nurodytas. Jiems sunkiausia atskirti, kokias taisykles, savybes, formules turi prisiminti, išmokti mintinai arba ieškoti pateikiamuose formulių rinkiniuose, o ką gali patys sugalvoti, suprasti. Gaila, kad dabar beveik nebemokoma įrodinėti teoremų, išvesti formulių. Kai jas supranti, daug lengviau įsiminti“, – mano B. Burgis.
Ne paslaptis, kad moksleiviai daugiausia mokosi paskutinį vakarą prieš kontrolinį darbą, tad artėjant egzaminų sezonui pasiruošimo intensyvumas tik didės. Vis dėlto prie projekto kūrimo prisidėjęs B. Burgis tikisi sulaukti dėmesio ne tik iš tų, kurie ieško pagalbos neradę sprendimo, bet ir iš norinčių mokymąsi paversti pramoga – savotišku sportu, siekiant kuo aukštesnio rezultato.
Atsakydamas į „Prieš egzaminą“ lankytojų klausimus, B. Burgis stengiasi, kad kiekvienas atsakymas būtų sudarytas iš trijų dalių: atskleistų, kur buvo klausiančiojo klaida, jei jis pateikia savo bandymą spręsti, parodytų teisingą sprendimą ir trumpai apibendrintų temą, formules, teoremas, metodus ir kitas reikalingas žinias.
Dar viena šiemet atnaujintos programėlės „Prieš egzaminą“ galimybė – nuo šiol veikianti mokytojo aplinka, kurią gali įsigyti mokykla. Ja naudodamiesi pedagogai gali skirti mokiniams diagnostinius testus, įvertinti jų pasirengimo egzaminui lygį. Programėlės kūrėjai tokiu būdu skatina mokytojus įvertinti mokinį ir atsižvelgti į kiekvieno žinias. Internetu skiriamos užduotys ir automatinis jų patikrinimas kartu suteikia mokytojui daugiau laiko bendrauti su moksleiviais ir pasiruošti pamokai.
Leidyklos „Šviesa“ edukacinis sprendimas „Prieš egzaminą“, veikiantis tiek interneto svetainėje „priesegzamina.lt“, tiek mobiliojoje programėlėje ir suderintas su leidinių serija, buvo sukurtas padėti abiturientams pasiruošti lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, biologijos, anglų kalbos ir geografijos brandos egzaminams. „Prieš egzaminą“ aplinkoje abiturientai gali rasti daugiau nei 4200 užduočių, kurias rengė 24 leidyklos „Šviesa“ autoriai ir metodininkai.
Pernai per pusmetį prieš pat egzaminus išmaniojoje programėlėje užduotys buvo spręstos beveik 600 000 kartų, svetainėje – apie 300 000 kartų. Šiais metais programėle jau naudojasi 62 mokyklos ir maždaug 23 000 besilankančių vartotojų. „Prieš egzaminą“ gali užsisakyti ir naudotis tiek mokyklos, tiek individualūs vartotojai.
Paieška archyve
