Pirmadienį švietimas Lietuvoje susiduria su demografiniais, ekonominiais iššūkiais, o švietimo kokybė yra svarbi ne tik švietimo bendruomenei, Vyriausybei, tačiau ir verslui, teigė Švietimo ir mokslų ministrė Jurgita Petrauskienė susitikime su verslininkais.
„Švietimo kokybė yra sutarimo dalykas, tačiau ji nuolat kinta ir turi atitikti šių dienų poreikius. Mes kalbame apie viešojo sektoriaus pertvarką ir švietimas yra viena iš viešojo sektoriaus reformos dalių. Siekiame, kad švietimo sektorius veiktų remdamasis kokybiniais veiklos kriterijais, tačiau jei sistema veikia neefektyviai, prielaidos pasiekti kokybę yra menkos“, – sakė J. Petrauskienė.
Pasak J. Petrauskienės, verslas galėtų aktyviai prisidėti prie švietimo reformos, įvertindamas kokybinius studijų kriterijus, stiprindamas studijų kompetencijas. Tai padėtų formuoti švietimo pasiūlą ir atitinkamai paskirstyti studijų krepšelius.
Dmitrijaus Radlinsko nuotr. | Alfa.lt
LVK prezidentas Valdas Sutkus pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio nuostatai mažinti Lietuvoje veikiančių universitetų skaičių.
„Keturiolikos šiuo metu veikiančių universitetų kokybė netenkina nei visuomenės, nei verslo poreikių. Lietuvos jaunimas vis dažniau renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti tiesiog vieno ar kito miesto savivertę keliančiais infrastruktūros elementais. Universitetas turi kurti realią pridėtinę vertę visai Lietuvai. Taigi pirmiausia turime kalbėti apie universitetų veiklos kokybę: kiek rengiama faktiškai reikalingų specialistų, kiek jų, baigę studijas, įsidarbina pagal tame universitete įgytą specialybę, kiek gebame pritraukti užsienio studentų mokytis į Lietuvą, kiek universitetai yra konkurencingi tarptautiniame lygmenyje“, – sakė V. Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, aukšti Lietuvos universitetų tarptautiniai reitingai ir didėjantis Lietuvoje studijuojančių studentų skaičius turėtų tapti universitetų optimizacijos bei švietimo reformos siektinu tikslu.
„Ne universitetų skaičiaus mažinimas yra tikslas savaime, mes kalbame apie veiklos kokybę, konkrečius rezultatus ir skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą. Valstybė, įsteigusi aukštąsias mokyklas, turi prisiimti atsakomybę dėl jų veiklos efektyvumo, kad tos mokyklos gebėtų teikti kokybiškas mokymo paslaugas“, – teigė J. Petrauskienė.
Pasak Švietimo ir mokslo ministrės, universitetų optimizavimas nereiškia, kad norima uždaryti kažkurias aukštąsias mokyklas. Dalis jų bus sujungtos, o dalis prijungtos prie veikiančių universitetų ir taps jų filialais.
Lietuvos verslo konfederacijos mokslo ir švietimo komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Augustinaitis pasigenda aiškesnio Vyriausybės suvokimo, kas yra privatus aukštasis mokslas ir koks jo indėlis į Lietuvos ekonomiką.
„Yra manoma, kad aukštasis mokslas gali būti tik valstybinis, tačiau ir privačios aukštosios mokyklos įneša svarų indėlį į šalies švietimo sistemos vystymą. Prašome lygiaverčių konkuravimo sąlygų, nes privačios aukštosios mokyklos sukuria daug realių darbo vietų mokytojams, dėstytojams, rengia specialistus, kurie yra paklausūs šiandien. Mes vykdome tą pačią misiją, kuri nesiskiria nuo valstybinių aukštųjų mokyklų“, – sakė prof. dr. A. Augustinaitis.
LVK viceprezidentas Stasys Kropas siūlo didinti visuomenės finansinį raštingumą: būtina gilinti visuomenės žinias apie investavimą, elektroninę bankininkystę, mokyti jaunimą tinkamai ir saugiai elgtis su pinigais.
