Lietuvos rinkoje vargu ar būtų galima rasti įmonę, kuri dar nebūtų susidūrusi su kvalifikuotų IT specialistų trūkumu. Nuolat augantis šios srities darbuotojų poreikis jau tapo ne tik IRT sektoriaus, bet ir kitų Lietuvos įmonių galvos skausmu. Visgi verslas tikisi bent iš dalies sumažinti atotrūkį tarp specialistų paklausos ir pasiūlos – gali būti, kad jau greitai Lietuvos aukštąsias mokyklas paliks vis daugiau studentų, rankose laikančių technologinių mokslų diplomą.
Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi iniciatyvos perdėlioti prioritetus skirstant valstybinį finansavimą auštajam mokslui ir pateikė svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma iki 50 proc. didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių informacinių technologijų pakraipos studijoms. Toks Švietimo ir mokslo ministerijos žingsnis yra racionalus atsakas į darbo rinkos poreikius, galintis reikšmingai prisidėti prie Lietuvos technologinės pažangos.
Pagal IT darbuotojų skaičių Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo kitų Europos šalių. 2015 m. duomenimis, IT specialistai Lietuvoje sudarė tik apie 1,7 proc. visų dirbančiųjų ir pagal šį rodiklį Lietuva Baltijos jūros regiono kontekste neatsilieka tik nuo Latvijos. Prognozuojama, kad kvalifikuotų IT specialistų trūkumas Lietuvoje iki 2020 m. gali pasiekti 10 tūkst., o visoje Europoje jų poreikis per artimiausius keturis metus išaugs iki 750 tūkst.
Todėl studijų finansavimo prioritetų perskirstymas – racionalus atsakas į skaitmeninės ekonomikos padiktuotus darbo rinkos pokyčius. Jau nekyla abejonių, kad IT darbuotojų trūkumo problemą reikia spręsti kompleksinėmis priemonėmis, todėl Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva yra ilgai laukta ir labai sveikintina. Tikėtina, kad tai suteiks teigiamą impulsą su IT susijusių studijų populiarinimui, šios srities specialistų skaičiaus ir viso Lietuvos IRT sektoriaus augimui.
Nors paskutinių metų tendencijos rodo, kad abiturientai racionaliau renkasi studijų kryptį, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, kiekvienais metais Lietuvos darbo biržoje užsiregistruoja apie 4,5 tūkst. darbo negalinčių rasti absolventų ir net 73 proc. iš jų – socialinių mokslų absolventai. Tuo tarpu IT paslaugų segmente kasmet pasiūloma iki 2 tūkst. naujų darbo vietų, tačiau toli gražu ne visos jų užpildomos dėl darbuotojų trūkumo.
Tikėtina, kad finansavimas technologinės pakraipos studijoms bus didinamas būtent socialinių mokslų sąskaita, tačiau atsižvelgiant į minėtas tendencijas, tokie pokyčiai tampa jau nebe šalies pasirinkimu, o greičiau būtinybe. Studentai turi būti skatinami ir motyvuojami rinktis technologines studijas, kurios šiuo metu yra itin perspektyvios. IT specialistų atlyginimai rinkoje auga bene sparčiausiai – apie 8–9 proc. per metus, todėl tai yra abiems pusėms patrauklus sprendimas.
Žmogiškieji ištekliai yra vienas svarbiausių konkurencinio pranašumo šaltinių varžantis tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. IT studijų absolventų skaičiaus augimas ilgainiui neabejotinai turėtų teigiamą reikšmę išnaudojant ir atskleidžiant Lietuvos technologinį potencialą ir stiprinant sektoriaus pajėgumą konkuruoti globalioje rinkoje.
Pakankama IT specialistų pasiūla yra reikšminga ne tik tolesnei Lietuvos IT sektoriaus raidai, bet ir visos šalies ekonomikos stiprinimui. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, IT sektorius pagal sukuriamos pridėtinės vertės augimą yra vienas pirmaujančių šalyje: 2008–2014 m. kompiuterių programavimo ir susijusi veikla pagal šį rodiklį užėmė antrą vietą ir nuo 2008 m. šios veiklos sukuriama pridėtinė vertė išaugo iki 0,5 mlrd. Eur.
Komentaro autorius Paulius Vertelka, asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius.
Paieška archyve
