Peržengti stojimo į aukštąsias mokyklas kartelę kasmet darosi vis sunkiau, todėl rinktis būsimą profesiją abiturientams tenka vis atsakingiau ir tikslingiau.
Sausio 29 d. Aleksandro Stulginskio universiteto paviljone Nr. 2 (Universiteto g. 10B, Akademija, Kauno r.) vyks 15-oji Aukštųjų mokyklų mugė, kurią organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kartu su partneriu „Ekspozicijų centras“. Kauno moksleivių patogumui, į naują parodos vietą kursuos papildomi 18, 32 maršruto autobusai ir 56 maršruto mikroautobusai.
Renginyje net 39 Lietuvos aukštosios mokyklos gimnazijų, vidurinių, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivius, mokytojus ir visus, kurie domisi aukštuoju mokslu, supažindins su savo siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka.
LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šių metų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka beveik nesiskirs nuo praėjusių metų. „Jau prieš dvejus metus buvo aišku ir moksleiviai iš anksto buvo informuoti, kad norint pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose nuo 2016 m. reiks būti išlaikius ne tik valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos (anglų, prancūzų arba vokiečių), bet ir matematikos egzaminus (išskyrus menų studijų programas). Neišlaikius šių egzaminų durys į aukštąsias mokyklas visiškai neužsidaro, tačiau už studijas teks mokėti savo lėšomis“, – sako P. Žiliukas.
Dar viena naujiena šiemet, kad pateikti prašymus ir dokumentus studijuoti elektroniniu būdu jau galės ir iki 2010 m. bendrojo lavinimo mokyklas baigę asmenys. Visa kita lieka kaip ir ankstesniais metais: teikdami prašymus stojantieji galės pateikti iki 9-ių pageidavimų, vyks trys priėmimo etapai, po kiekvieno iš jų stojantieji gaus vieną kvietimą (į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą).
P. Žiliukas atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų visos aukštosios mokyklos priima solidarų įsipareigojimą, kad ir stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį egzaminą. „Taip pat vis daugiau aukštųjų mokyklų įsiveda konkursinio balo slenkstį, universitetuose jis yra ne mažesnis nei 2, o kolegijoms rekomenduojamas ne mažesnis nei 1,5. Šiais sprendimais stengiamasi kelti studijų kokybės lygį ir siekiama geresnio stojančiųjų pasirengimo studijoms aukštosiose mokyklose", – sako jis.
Tiksliai sužinoti ir gauti konkrečių patarimų, kokius egzaminus reikia išlaikyti ir kokį konkursinį balą pasiekti norint įstoti į norimą studijų programą, bus galima Aukštųjų mokyklų mugės metu. Pasitikrinti savo galimybes įstoti į vieną ar kitą studijų programą moksleiviai taip pat gali pasinaudodami konkursinio balo skaičiuokle internete. „Jeigu yra abejonių dėl konkrečių studijų, labai verta aplankyti Aukštųjų mokyklų mugę ir joje iš pirmų lūpų gauti kvalifikuotus atsakymus. Kai ateis prašymų teikimo metas reiks labai aiškiai žinoti savo prioritetus“, – pažymi P. Žiliukas.
