Šiandien vykusiame Seimo posėdyje, svarstymo stadijoje pritarta Mokslo ir studijų įstatymo 70-o straipsnio papildymui ir nuspręsta įstatymo projektą teikti tvirtinimui. Kitą savaitę Seimas spręs ar įstatymo projektas tinkamas ir jį patvirtinus gerai besimokančiais bus laikomi studentai, kurių mokymosi rezultatų vidurkis po žinių patikrinimo yra didesnis nei pažymys „septyni“ ir neturintys akademinių skolų. Šie studentai išlaikys valstybės finansavimą, besimokantys mažesniu vidurkiu jo neteks.
„Pikta stebėti parlamento posėdį, kuriame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas atvirai skleidžia Seimo narius klaidinančią informaciją, jog tiek studentai, tiek rektoriai tokiam siūlymui pritaria. Studentų sąjunga nuo pat svarstymų pradžios buvo griežtai prieš tokį studentus į itin nemalonią padėti pastatysiančią pataisą“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
LSS neigiamai žiūri į šį įstatymo pakeitimo projektą ir teigia, kad toks studentų vertinimas atbaidys absolventus nuo tiksliųjų ir gamtos mokslų pasirinkimo bei skatins rinktis studijas, kuriose gauti įvertinimą „septyni“ yra lengviau. „LSS atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis studentų teigia, jog skirtingose aukštosiose mokyklose bei skirtingose studijų programose pažymio „septyni“ vertė skiriasi, kadangi Lietuvoje nėra vieningos rezultatų vertinimo kultūros, taip pat studentų atstovai pabrėžia, kad modernus požiūris į aukštąjį mokslą vakarų šalyse daugiau siejamas su studentų įgyjamomis kompetencijomis, o ne su jų įvertinimu balais. Todėl labai gaila matyti tokį trumparegišką Seimo sprendimą, kuris galimai prisidės prie valstybei itin reikalingų krypčių, tokių kaip inžinerija, informatika, kiti gamtos mokslai populiarumo mažėjimo“, – sako LSS prezidentas P. Baltokas.
Studentai stebisi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) sprendimu dėl siekio įvesti pažymio septyni kartelę ir atsižvelgiant į šį kriterijų skirstyti studentams finansavimą. Svarstydami Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio papildymą rektoriai pritarė (rašto nr. 2411) septyneto modelio įvedimui, tačiau bendrose pastabose (Nr. 2410) visam įstatymo keitimo projektui universitetų vadovai nepritaria ir siūlo finansavimo modelį keisti iš esmės. Tokio rektorių sprendimo Studentų sąjunga nesupranta, kadangi pats rektorių konferencijos vadovas, VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas rugsėjo mėnesį dalyvavęs susitikime su studentais teigė, kad kiekvienoje aukštojoje mokykloje vertinimo kultūra skiriasi, taip pat skiriasi ir skirtingų studijų sričių vertinimai, tad vieno pažymio įvedimas kurtų nelygias sąlygas skirtingose studijų srityse studijuojantiems studentams.
Tokį rektorių sprendimą Lietuvos studentų sąjunga (LSS) vadina prieštaringu ir klaidinančiu ne tik aukštojo mokslo bendruomenę, bet ir Mokslo ir studijų įstatymą svarstantį Seimą. Anot LSS prezidento Pauliaus Baltoko, nėra aišku dėl kokių priežasčių rektoriai priėmė du – vienas kitam prieštaraujančius – sprendimus. „Visa akademinė bendruomenė ir politiką formuojančios institucijos tikėjosi išgirsti tvirtą rektorių nuomonę dėl septyneto kartelės, pagal kurią studentams bus skiriamas valstybės finansavimas, įvedimo. Stebimės tokiu rektorių sprendimu ir manome, kad labai aiškus rektorių pasidavimo politiniams spaudimui įrodymas“, – mano P. Baltokas.
Studentų sąjungos vadovo teigimu, Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio papildymo svarstymas Seime buvo atidėtas būtent dėl to, kad rektoriai turėtų laiko paruošti aiškią ir vieningą poziciją. „Studentai tikėjosi sulaukti rektorių palaikymo aktyviai besipriešinant naujai įstatymo pataisai, vis dėlto nors rektoriai ir rėmė Studentų sąjungos poziciją ir vykusiame posėdyje teigė, kad finansavimo modelis turėtų būti keičiamas atsižvelgiant į studentų pataisas, šiai dienai sprendimą turime kitokį. Toks rektorių pozicijos prieštaringumas, šiandien svarstant įstatymo pataisą ir buvo panaudotas, Seimo posėdyje buvo teigiama, kad rektoriai pataisai pritaria, nors peržvelgus jų posėdžių pozicijas matyti prieštaravimai, manome, kad tokia klaidinga informacija paskatino Seimo narius balsuoti už šios pataisos perdavimą tvirtinimui“, – sako P. Baltokas.
Studentų atstovo teigimu, toks rektorių sprendimas, kai svarstydami vieną įstatymo dalį jam pritarė, o bendrose įstatymo pataisose griežtai prieštaravo užkirs kelią tolesnėms diskusijoms apie finansavimo modelio peržiūrėjimą iš esmės.
