Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad nuo spalio 1 d. doktorantų stipendijos didėja ketvirtadaliu. Lietuvos studentų sąjunga džiaugiasi šiuo pokyčiu, tačiau kartu primena apie kitų pakopų studentų finansinę padėtį.
2012–2015 m. tyrimas „Eurostudent“ atskleidė, kad Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis. Lietuvoje paramą iš valstybės gauna apie 30 proc. studentų, kai tuo tarpu tarkime kaimyninėje Estijoje tokia parama suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis lyginant su bendromis studento pajamomis Lietuvoje yra 20 proc., tai irgi nesiekia Europos vidurkio ir yra mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje.
„Įvertinant abu pjūvius matyti, kad Lietuva yra tarp devynių valstybių, kurių parama studentams tiek įvertinant paramos dydį, tiek studentų gaunančių paramą skaičių yra pati mažiausia Europoje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos studentai didžiąją dalį savo pajamų gauna iš tėvų ar partnerių. Ir tai yra visai nenuostabu, turint omenyje, kad kai kurių aukštųjų mokyklų mokama stipendija bakalaurams yra vos 17, magistro studijų studentams 7 eurai. Yra aukštųjų mokyklų, kuriose stipendija perkopia 100 ar 150 eurų ribą, tad situacija yra tokia, kad arba daug studentų gauna po labai mažą stipendiją, arba keli studentai gauna didesnes stipendijas“, – komentavo LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Anot P. Baltoko, studentai yra priklausomi nuo šeimos suteikiamos paramos, o dažnas studentas dirba su jo studijomis nesusijusį, nekvalifikuotą darbą tam, kad galėtų padengti išlaidas savo būtiniausiems poreikiams, tokiems kaip būsto nuoma, maistas, transportas ir pan. „Deja, studentai Lietuvoje negali tik studijuoti, kadangi finansų netgi būtinosioms išlaidoms trūksta. Daugiau nei trečdalis valstybės finansavimą studijoms gaunančių studentų dirba pilną darbo dieną, o dirbamas darbas nebūtinai susijęs su studijomis, tad, dėl didelio krūvio, prastėja studentų akademiniai rezultatai“, – sako P. Baltokas.
Studentų atstovai pastebi, kad yra aukštųjų mokyklų, kuriose į stipendijas pretenduoti gali tik valstybės finansavimą studijų kainai apmokėti gaunantys studentai. „Svarbu ne tik padidinti pačias stipendijas, bet ir suvienodinti valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studentų sąlygas gauti skatinamąsias stipendijas. Ši nelygybė tarp valstybės finansuojamų ir už savo studijas mokančių studentų, mūsų manymu, yra viena didžiausių paramos studentams ydų“, – teigia P. Baltokas.
2014 m. lapkritį Lietuvos studentų sąjunga ir Vyriausybė pasirašė susitarimą, kuriame numatyta iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su šiuo metu vienam studentui skaičiuojama suma, palaipsniui didėtų iki 50 proc. Vyriausybės skaičiavimais, tokiam stipendijų didinimui reikėtų apie 2 milijonų eurų.
„Tikimės, kad Vyriausybė savo pažado studentams nepamirš ir jau šių metų biudžete bus pastebimas finansavimo studentų skatinimui didinimas“, – sako P. Baltokas.
Paieška archyve
