Liepos mėnesio pabaigoje pasirašytos sutartys su stojančiuosius pakvietusiomis studijuoti aukštosiomis mokyklomis. Įstojusiųjų rezultatai rodo, jog, nepaisant socialinių mokslų populiarumo sumažėjimo, šiemet šie ir toliau buvo dažniausiai pasirenkami abiturientų. Pastebimas vis didėjantis stojančiųjų susidomėjimas fiziniais, humanitariniais mokslais bei informacinių technologijų studijomis.
Kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), priėmimo į aukštąsias mokyklas (20 universitetų ir 23 kolegijos) sąlygas šiemet tenkino ir konkurse dalyvavo 32 568 stojantieji (2014 m. – 34 431).
Iš viso bendrojo priėmimo metu valstybės finansuojamų studijų sutartis pasirašė 13 879 (2014 m. – 13 796), valstybės nefinansuojamų studijų su studijų stipendija – 433 (2014 m. – 406) asmenys. Valstybės nefinansuojamų studijų sutartis pasirašė 11 274 (2014 m. – 12 230) asmenys. Tikslinio finansavimo sutartis pasirašė 420 stojančiųjų (2014 m. – 620). Dar 98 tikslinio finansavimo vietas aukštosios mokyklos turi galimybę skirti iki rugpjūčio 24 d.
Pastebima, jog abiturientų mažėja, tačiau aukštasis mokslas juos domina labiau. Šių metų laidos abiturientų, siekiančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, santykinė dalis (64,1 proc.) didesnė nei praėjusiaisiais metais (62,5 proc.). Rugsėjo mėnesį į aukštąsias mokyklas sugužės daugiau merginų (55,86 proc. universitetuose, 51,01 proc. kolegijose) nei vaikinų.
Populiariausiomis studijų kryptimis išliko socialiniai mokslai: universitetuose socialinius mokslus šiemet rinkosi 39,45 proc. stojusiųjų (2014 m. – 41 proc.), kolegijose – 37,65 proc. (2014 m. – 39,22 proc.). Po socialinių mokslų labiausiai abiturientus šiemet domino biomedicinos ir technologijos mokslai: universitetuose biomedicinos mokslus šiais metais rinkosi 23 proc. jaunuolių (2014 m. – 22,86 proc.), į technologijos mokslus pasuko 14,75 proc. stojusiųjų (2014 m. – 14,55 proc.), kolegijose technologijos mokslus rinkosi 29,38 proc. (2014 m. – 28,23 proc.), biomedicinos mokslus – 25,7 proc. (2014 m. – 25,02 proc.).
Daugiausia studentų, gavusių valstybės finansuojamas ir studijų stipendijas vietas, surinko Kauno technikos universiteto siūloma studijų programa „Programų sistemos“ (196), kolegijose daugiausia jaunuolių surinko Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos siūlyta studijų programa „Miško ūkis“ (147).
Didžiausią būrį studentų, valstybės finansuojamose, studijų stipendijų ir valstybės nefinansuojamose vietose šiemet surinko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programa „Medicina“ (300), kolegijose daugiausia jaunuolių surinko Kauno technikos kolegijos siūlyta studijų programa „Automobilių techninis eksploatavimas“ (181).
LMA BPO pastebi, kad didėja studijuoti medicinos ir sveikatos krypčių grupėje konkurencija. Pagrindinio priėmimo metu pakviestųjų į šias studijų programas universitetuose valstybės finansuojamose vietose minimalus konkursinis balas šiemet pasiekė 9,08. Žemiausias konkursinis balas, su kuriuo buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete, buvo 3,76 (į technologijos mokslų studijų srities programą). Žemiausias konkursinis balas, su kuriuo priimtas asmuo studijuos valstybės finansuojamoje vietoje kolegijoje, tesiekia 0,83 (į biomedicinos mokslų studijų srities (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) programą).
