Ketvirtadienį (kovo 23d.) Kauno miesto taryba patvirtino 2006-2015 m. e-Kauno strateginį planą. Strateginio plano tikslas - sukurti optimalią miesto elektroninę erdvę, užtikrinančią piliečių, visuomenės ir verslo poreikių tenkinimą. Pagrindiniai strategijoje numatomi uždaviniai yra miesto duomenų mainų tinklo, kuris apimtų tokius sektorius kaip savivalda, švietimas, sveikatos priežiūra, kultūra, turizmas ir transportas, įdiegimas. Artimiausiu metu planuojama sukurti Kauno miesto portalą ir įdiegti informacinių paslaugų ir elektroninės miesto kortelės sistemą, kuria galėtų naudotis ne tik miestiečiai, bet ir turistai.
„Didžiuosiuose Europos miestuose ir net Rusijoje, labai paplitusios identifikacijos kortelės, su kuriomis žmogus gali pirkti bilietus į muziejus, teatrus, valgyti restoranuose, pirkti maistą parduotuvėse, važiuoti viešuoju transportu ir pan. Į šias korteles netgi pervedamas atlyginimas, su jomis atsiskaitoma už komunalines paslaugas ir t.t. Su tokia kortele tiesiog galima sustoti prie lauke esančio informacinio portalo, įvesti paklausimą savivaldybės darbuotojams ir iškart gauti atsakymą ar reikalingą prašymo formą. Manau, kad ateity šis elektroninių paslaugų tinklas plėsis, todėl mes negalime laukti ir turime ją diegti Kaune“, - sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius.
E-Kauno strateginiame plane numatomi artimiausi uždaviniai, kurie turėtų būti įgyvendinti iki 2010 m. ir perspektyviniai, kuriuos planuojamas pasiekti iki 2015m. Per ketverius metus planuojama didinti mokymo veiksmingumą, naudojant informacines sistemas, didinti elektroninių sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, paversti bibliotekas kultūros informacijos židiniais, plėtojant elektronines paslaugas, plėtoti elektroninę turizmo paslaugų sistemą, įdiegti bendrą transporto eismo ir keleivių aptarnavimo informacinę sistemą ir kt. 2015 m. tikimasi turėti elektroninę Kauno miesto savivaldybę.
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl įvairių technologinių naujovių pasikeitė verslo ir vartotojų santykiai. Išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Japonija, JAV, Vokietija ir kt., daugelis gyvenimo sričių yra apjungtos į bendrą elektroninių paslaugų sistemą: plačiai naudojamos asmens identifikavimo, elektroninės banko atsiskaitymo, įėjimo į muziejus, kino teatrus, socialinių paslaugų ir kitos kortelės. Todėl labai svarbu, kad ir mūsų miestas kuo greičiau sukurtų bendrą elektroninę sistemą, kuri palengvintų bendravimą tarp viešojo ir privataus sektorių, informacijos gavimą iš valstybinių institucijų, sumažintų biurokratizmo lygį“, - sakė vienas iš Elektroninio Kauno strateginio plano rengėjų dr. Albinas Bačiliūnas.
Elektroninio Kauno miesto planui įgyvendinti reikėtų daugiau kaip 300 milijonų litų. Anot strateginio plano rengėjų, jau dabar daugelis stambių verslo bendrovių yra suinteresuotos investicijomis į elektroninio miesto sistemos kūrimą. Taip pat tikimasi pritraukti Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Paieška archyve
