Vakar Vienoje (Austrija) prasidedėjo 11-asis Europos studentų suvažiavimas. Keturias dienas truksiančiame renginyje dalyviai nagrinės Lisabonos strategijos problematiką, tirs strategijos įtaką Europos aukštajam mokslui. Lietuvos studentams konvente atstovauja Lietuvos studentų sąjungos tarptautinių ryšių komiteto narė Asta Janonytė.
Europos studentų suvažiavimai (European Student Convention) vyksta du kartus per metus. Vis kitoje šalyje vykstančius suvažiavimus organizuoja Europos studentų sąjunga (ESIB) padedama vietinės nacionalinės studentų organizacijos.
Susitikimo metu bus suformuotos keturios darbo grupės. Bus svarstoma, kaip Europos studentų sąjunga (ESIB) ir nacionalinės studentų sąjungos veikia Lisabonos strategijos įgyvendinimo procesus, kokią įtaką nacionalinės studentų organizacijos gali daryti Europos aukštojo mokslo kokybės plėtrai, ar pakankamas šių organizacijų ir Europos sąjungos (ES) institucijų bendradarbiavimas. Taip pat bus nagrinėjama Lisabonos strategijoje numatyta aukštojo mokslo finansavimo programa ir jos įtaka Europos studentams, bus aptartos ES mobilumo programos kaitos tendencijos.
Studentų konvencijoje pranešimus skaitys Europos komisijos atstovas Jurgen Rienks, pasaulio mokytojų federacijos generalinis sekretorius Gaston de la Haye ir kiti Europos institucijų pareigūnai.
„Šis susitikimas skirtas esminiams Europos aukštojo mokslo ateities klausimams nagrinėti. Lisabonos strategija, jos įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai lems ir mūsų šalies padėtį konkurencingoje kontitento aukštojo mokslo erdvėje, todėl darbas, atliktas Europos studentų susitikime, mums ypač svarbus,“ – įsitikinusi Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Katerina Samoilovič.
Pirmą kartą Europos studentų konvento susitikimas įvyko 2000 m. Prancūzijoje, kuomet sukurtas studentų manifestas buvo pristatytas Europos Švietimo ministrų tarybai. Susitikimuose keliami svarbiausi Europos studentams klausimai socialinės dimensijos, studentų mobilumo, Bolonijos proceso srityse, formuojamos Europos aukštojo mokslo perspektyvos, sprendžiamos finansavimo, demokratijos, lygybės užtikrinimo problemos.
Antrasis konventas vyko Goteborge (Švedija), trečiasis – Briuselyje (Belgija), ketvirtasis – Dubrovnike (Kroatija), penktasis – Atėnuose (Griakija), šeštasis – Palerme (Italija), septintasis - Dubline (Airija), aštuntasis – Nijmegene (Nyderlandai), devintasis – Liuksemburge, dešimtasis – Londone (Didžioji Britanija).
