Jungtinių Tautų organizacijos Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Viešojo administravimo ir plėtros vadybos skyrius 2005 m. parengė trečią pasaulinę elektroninės valdžios apžvalgą. Šioje apžvalgoje pateiktas 191 šalies pasirengimo teikti el. valdžios paslaugas vertinimas. Šis šalių vertinimas paremtas el. pasirengimo indeksu, kuris išvestas iš eilės tarpinių rodiklių tokių kaip telekomunikacijų infrastruktūros pagrindinių rodiklių, žmogiškųjų išteklių kompetencijos lygio ir tinklalapių tyrimo rezultatų.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (IVPK) atkreipęs dėmesį į tyrime pateiktus Lietuvos vertinimus atliko Jungtinių Tautų (JT) pasaulinės elektroninės valdžios apžvalgos analizę.
Lietuva pagal valstybės institucijų į elektroninę erdvę perkeltų paslaugų skaičių pernai tarp 191 –os šalies pateko į 50-ką šalių padariusių didžiausią pažangą šioje srityje. Tyrimo autoriai teigia, kad įvertinus Lietuvos el. valdžios indeksą turėtume užimti 40 vietą. Tuo tarpu tarp 42 Europos šalių Lietuva buvo 27, rodo JT apžvalga.
Išanalizavus JT apžvalgą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirminiai duomenys, kuriais remiantis buvo išvedamas el. valdžios indeksas surinkti 2001- 2002 m. todėl realiai Lietuvos užimama pozicija kitų šalių atžvilgiu fiksuoja 2002 m. lygį. Per pastaruosius keletą metų įvykus daugeliui teigiamų pokyčių šalies informacinės visuomenės plėtros pagrindiniai rodikliai taip pat yra ženkliai pakitę.
IVPK atliko bandymą ir pasitelkus JT atliktos apžvalgos metodiką bei panaudojus realius 2005 m. interneto ir kompiuterių vartotojų skaičiaus, judriojo ryšio skvarbos bei kitus rodiklius, atliko pakartotiną vertinimą. Gauti rezultatai parodė, kad el. pasirengimo indeksas 0,5786 padidėja penkiom šimtosiomis dalimis (0,6237) jei yra naudojami 2005 m. informacinės visuomenės plėtros pagrindiniai rodikliai. Šis sąlyginai nedidelis pokytis sudaro prielaidas manyti, kad Lietuva turėtų iš šiuo metu priskirtos 40 pozicijos pakilti į 30 vietą tarp visų 191 valstybių bei iš 27 pakilti į 21 Europos valstybių sąrašo poziciją.
Tiesa toks vertinimas nėra korektiškas, kadangi norint atlikti objektyvią analizę, atitinkamai turėtų būti perskaičiuoti visų šalių el. pasirengimo indeksai. Todėl vertinant paskelbtą elektroninės valdžios apžvalgą reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad ši studija iš esmės iliustruoja elektroninės valdžios pažangą vykusią 2001 – 2002 m., o procesus vyksiančius šiandien ir jų pasekmes vertinančių išsamių tyrimų dar turėsime palaukti.
Paieška archyve
