Lietuva pagal daugelį aukštojo mokslo rodiklių atitinka ES vidurkį, o kai kuriais atvejais yra tarp lyderių.
„Lietuva įgyvendindama sisteminę aukštojo mokslo reformą per trumpą laiką iš ES autsaiderių tapo stipria vidutinioke, o kai kuriose srityse lyderiauja drauge su tokiomis šalimis kaip Jungtinė Karalystė ir Skandinavijos šalys“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, šiandien pristatydamas Europos Komisijos aukštojo mokslo reformos strategiją.
Šis dokumentas parengtas pagal išsamią ES šalių aukštojo mokslo būklės analizę ir atspindi aukštojo mokslo sistemų pokyčius ir pasiekimus ES šalyse narėse.
Lietuva stipriai viršija ES vidurkį pagal aukštąjį mokslą baigusių žmonių dalį nuo visų darbingo amžiaus žmonių (25–64), lenkdama tokias šalis kaip Prancūzija, Vokietija ar Olandija.
„Nepaisant krizės, pastaraisiais metais finansavimas aukštajam mokslui augo. 2010 m. pagal lėšas vienam studentui Lietuva dar nepasiekė ES vidurkio, tačiau beveik susilygino su tokiomis šalimis, kaip Estija, Lenkija ir Vengrija. 2008 m. Lietuva lenkė tik Čekiją ir Slovakiją“, – sakė G. Steponavičius.
Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, kurios aukštojo mokslo sistema yra socialiai orientuota, garantuojamas didelis studijų prieinamumas, taikomos lanksčios socialinių paskatų priemonės. Lietuva išsiskiria iš kitų šalių teikdama lengvatines paskolas studentams – jiems nekeliami jokie specialūs reikalavimai. Tuo Lietuva panaši į Skandinavijos šalis, Prancūziją ir Vengriją.
EK reformų strategija pažymi daugelyje šalių stiprėjančią tendenciją – finansuoti ne institucijas, o studentus. Į studentą orientuota sistema veikia Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Šiame kontekste išskiriama Lietuva. Įvestas naujas finansavimo mechanizmas - studijų krepšelis, arba lėšos paskui studentą, paskatino dvigubai padidinti finansavimą studentui, padengiant visas studijų išlaidas.
EK strategija ir jos keliami tikslai visiškai atitinka 2009 m. prasidėjusios mokslo ir studijų reformos principus. Lietuvos uždavinys – iki galo įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo įtvirtintas galimybes, užtikrinti studentų bei dėstytojų mobilumą, studijų tarptautiškumą, atverti aukštąjį mokslą įvairioms finansavimo galimybėms, taip pat užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą.
2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisija pristatė reformų strategiją, kuria siekiama padidinti aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, gerinti mokymo kokybę, maksimizuoti aukštojo mokslo indėlį, kad ES ekonomika po krizės taptų dar stipresnė.
ES reformų strategija – darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos dalis. Joje nustatytos prioritetinės sritys, kuriose ES šalys turi dėti daugiau pastangų siekiant bendrų su švietimu susijusių tikslų, ir priemonės, kaip ES galėtų paremti jų vykdomą modernizacijos politiką.
Paieška archyve
