Iš dviženklio valstybinių universitetų skaičiaus padaryti vienženklį. Tokį tikslą kelia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, nepatenkintas lėtoku aukštųjų mokyklų jungimųsi. Kas ir su kuo turi jungtis, turės pasakyti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sukviesti ekspertai.
„Siekis – turėti konkurencingesnį ir stipresnį mūsų aukštojo mokslo sektorių jau artimiausiu metu. Natūralu, kad turėdami fragmentuotą keliolikos universitetų skaičių, per artimiausius keletą metu norėtume matyti suvienytas pajėgas – nuo dviženklio skaičiaus mes galėtume ateiti iki vienženklio, pavyzdžiui, 9“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Steponavičius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų. Pasak G. Steponavičiaus, dveji pirmieji reformos metai buvo geras laikotarpis pamatyti, kiek aukštojo mokslo sektorius geba veikti konkurencijos sąlygomis. Visgi per šį laikotarpį lauktas aukštųjų mokyklų jungimasis pagreičio neįgavo – „žiedus sumainė“ tik Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, tapę Sveikatos mokslų universitetu. Susijungė ar į universitetus integravosi kelios kolegijos.
Kad šis procesas būtų paspartintas, artimiausiu metu iš nepriklausomų ekspertų, aukštųjų mokyklų atstovų ketinama suburti darbo grupę, kuri teiks pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos Vilniuje ir Kaune. G. Steponavičiaus teigimu, ekspertai atsižvelgs į ŠMM vykdomą išorinį aukštųjų mokyklų vertinimą, galimą sinergiją, efektyvesnį resursų naudojimą, naujų ambicingesnių tikslų, programų atsiradimą.
„Visa tai darys profesionalai, ne politikai“, – tikino G. Steponavčius, tačiau tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar ekspertų siūlymai universitetams bus privalomi. Jis užsiminė, kad pertvarkant aukštųjų tinklą reikės tartis su universitetų steigėju – Seimu.
„Neabejoju, kad politinė valia tokiems sprendimams bus – svarbu, kad tai būtų išmintingi sprendimai. (...) Kaip ministras noriu pasakyti – sistemiškai vertindami aukštųjų mokyklų būklę, laiko laukti toliau neturime“, – kalbėjo G. Steponavičius. Ministro teigimu, aukštosios mokyklos jungiasi, veiklą konsoliduoja ir taip stiprėja net pasiturinčiose šalyse – pavyzdžiui, Skandinavijoje.
Paieška archyve
