Manipuliavimas mokslinių tyrimų medžiaga, rezultatų iškraipymas, mokslinių tyrimų falsifikavimas bei plagijavimas, prekyba bei klastotės rengiant mokslinius darbus šalies mokslo ir studijų institucijose yra toleruojami, o nesąžiningas ir negarbingas elgesys mokslo sistemoje virsta kone tendencingu reiškiniu.
Atkreipdama dėmesį į akademinį nesąžiningumą ir etikos pažeidimus šalies mokslo sistemoje, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) ragina LR Seimo narius nelaukti ir dar šios, pavasario sesijos laikotarpiu, atnaujinti diskusiją ir pritarti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos steigimo projektui.
„Ombudsmeno institutas skatintų šalies mokslo ir studijų institucijas laikytis etikos procedūrų, užtikrintų efektyvų ir konfidencialų pažeidimų tyrimą bei puoselėtų atsakomybės principus“, – teigia jaunieji mokslininkai.
„Daugelis valstybių, net ir turinčios gilesnes akademinės kultūros tradicijas, tokią instituciją turi, nes iš tiesų nori spręsti problemas. O mes – tik trypčiojame ir manipuliuojame galimomis kliūtimis tokiai tarnybai atsirasti. Nors niekam nėra paslaptis, jog Lietuvoje susiduriame ne tik su akademinės kultūros, bet ir su akademinės etikos problemomis, o garbingas elgesys moksle yra tapęs kone išimtimi, LR Seimui praėjusį rudenį nepakako ryžto pritarti akademinės etikos ir procedūrų tarnybos atsiradimui“, – svarsto LJMS vicepirmininkas dr. Tomas Žalandauskas.
Lietuvos jaunuosius mokslininkus vienijančios organizacijos įsitikinimu, akivaizdu, jog vertinant situaciją mūsų mokslo sistemoje, nesąžiningam elgesiui pažaboti nebeužtenka vidinių mokslo ir studijų institucijų pastangų ir turimų etikos kodeksų, kurių taikymas paprastai neduoda rezultatų – net ir nustačius grubius akademinės etikos pažeidimus suteikti mokslo laipsniai neatimami, falsifikuoti ar plagijuoti darbai neretai teikiami netgi apdovanojimams.
„Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga tikisi, jog LR Seimas prisiims atsakomybę dėl šiuo metu klestinčios akademinės kultūros spragų ir užkirs kelią šioms problemoms toliau nevaržomai klestėti. O savarankiškos tarnybos atsiradimas galėtų būti viena iš priemonių, kuri padėtų sistemingai formuoti kitokią akademinės etikos kultūrą mūsų šalyje. Praėjo jau beveik dveji metai, kai mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus institucija, bet sprendimas dėl jos įsteigimo vis atidėliojamas“, – tvirtina T. Žalandauskas.
Kontrolieriaus tarnybos steigimo projektui LR Seimo praėjusių metų rugsėjį buvo nepritarta dėl neva nepakankamai aiškiai apibrėžto ir pagrįsto naujų etatų steigimo poreikio ekonominio sunkmečio metu. Pagal Seimo statutą, atmestas projektas vėl gali būti pateikiamas svarstymui ne anksčiau kaip po šešių mėnesių (t. y. šių metų kovą).
