Sunkmečio prispausti neakivaizdininkai užvertė universitetus prašymais atidėti studijų įmokas ar bent leisti jas mokėti dalimis per ilgesnį laiką. Aukštųjų mokyklų vadovai DELFI teigė ieškantys galimybių pagelbėti studentams, tačiau nuo mokesčio už mokslą atleidžia tik vienetus, tad kai kuriems, netekus darbo ar kitų pajamų šaltinių, tenka atidėti ir net mesti studijas.
„Dar nė vienais metais nebuvo, kaip šiemet“, – pripažino Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto studijų prodekanė Liongina Juozaitienė. – Jau rudenį apie 15 proc. į neakivaizdines studijas įstojusių žmonių universitete net nepasirodė. Tikriausiai įvertino realią situaciją, kad nesugebės pragyventi. Kiti mokslų nenutraukė, bet šiemet labai sunkiai už juos mokėjo – vėlavo ir buvo labai daug prašymų leisti mokėti dalimis ar tiesiog vėluoti mokėti pirmą studijų įmoką“.
Anksčiau šiame universitete buvo siekiama, kad studentai tvarkingai mokėtų už mokslus, tačiau, prodekanės žodžiais, dabar tiesiog akivaizdu, kad žmonių finansinė padėtis pasidarė labai sudėtinga, vis daugiau nebegali susimokėti nei 1500 litų, nei 2000 litų mokesčio už mokslą.
„Man atrodo, kitais metais tikrai nebus geriau. Be abejo, tai turės tiesioginės įtakos stojančiųjų į neakivaizdines studijas skaičiaus mažėjimui“, – prognozavo L. Juozaitienė.
Pasak prorektorės, anksčiau labai daug žmonių norėjo mokytis neakivaizdžiai, kelti savo kvalifikaciją, įgyti universitetinį išsilavinimą, juolab, ir darbdaviai daug lengviau darbuotojus išleisdavo į sesijas.
„Dabar, kai toks didelis nedarbas, vis daugiau žmonių neturi pragyvenimo šaltinio ir tiesiog nebesiekia mokslo. O dirbančius darbdaviai daug sunkiau išleidžia į studijas. Anksčiau darbdavių požiūris į studijuojančius darbuotojus buvo gana pozityvus, tačiau dabar dažnas studentas pasako, kad nesusitars su darbdaviu, todėl privalome vis lanksčiau organizuoti studijų procesą, pagal neakivaizdininkų galimybes dėlioti grafiką“, – pasakojo prodekanė.
Dėstytojai važinės pas studentus
Šiais metais, jeigu susirinks bent 24 studentų grupė, Šiaulių universitetas organizuos studijas jų gyvenamoje vietovėje – Kelmėje, Radviliškyje, Mažeikiuose ar kitur.
„Mes ir dabar turime tokių grupių. Tačiau plėsime tokį būdą – ne studentai važiuos į universitetą mokytis, o dėstytojai pas studentus. Tokiu atveju jie ne tik galėtų dirbti, bet ir sutaupytų pinigų, kuriuos papildomai mokėtų už transportą, nakvynę“, – sakė lektorė.
Lietuvos rektorių konferencijos prezidento Romualdo Ginevičiaus teigimu, neakivaizdinių studijų populiarumas „labai krenta, tačiau kodėl, reikia analizuoti“.
„Aš neįsivaizduoju, koks gali būti neakivaizdinis mokymasis, žinant dabartinę situaciją. Sovietiniais laikais, kai darbe žmonės ilsėdavosi, po darbo galėdavo rimtai mokytis. O dabar sugebėti tai daryti, kai darbdavys išspaudžia viską iš žmogaus ir toks intensyvus darbas – labai sudėtinga“, – pripažino R. Ginevičius.
Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius Algirdas Gaižutis taip pat pastebi, kad neakivaizdines, arba, kaip dabar sakoma, ištęstines studijas pasirinkę žmonės pastaruoju metu patiria didžiulį spaudimą: „Kai kurie netenka darbo, kiti dalies atlyginimo, tačiau universitetai šioje sudėtingoje ekonominio gyvenimo situacijoje jiems kaži kuo negali pagelbėti. Geriausiu atveju – atidėti įmokų mokėjimą“.
Pusmetį moko nemokamai
Vytauto Didžiojo universiteto vadovai taip pat jaučia, kad studentus kamuoja finansinės problemos, tačiau, Akademinių reikalų tarnybos duomenimis, prieš pavasario sesiją dėl nesumokėtų įmokų iš universiteto buvo išbraukta tik 15 studentų. Tarnybos atstovės teigimu, greičiausiai to nebūtų reikėję, jei sunkumų ištikti žmonės nedingtų, o tartųsi dėl įmokų atidėjimo ar, kaip kiti, prašytų dalimis išdėlioti įmokų sumas.
„Visų studentų prašymai buvo nagrinėti ir į kiekvieno situaciją atsižvelgta, o kai kurie, atsidūrę ypatingai kebliose situacijose, netgi atleisti nuo semestro įmokos“, – DELFI sakė VDU atstovė.
Klaipėdos universiteto rektorius pasidžiaugė, kad jo vadovaujamoje mokykloje studentai už mokslus kol kas moka gana tvarkingai. Panaši situacija ir Mykolo Romerio universitete, kuriame net pusė – daugiau nei 10 tūkst. – visų studentų mokosi pagal neakivaizdines ir ištęstinių studijų programas.
„Praėjusiais mokslo metais ištęstines studijas rinkosi 1000, šiais – 1100 studentų daugiau ir bendras jų skaičius nemažėja“, – DELFI sakė MRU atstovas spaudai Kęstutis Saldžiūnas.
Pasak jo, universitetas į sunkmetį reaguoja socialiai jautriai, per metus 400-500 tūkst. litų skiria įvairiems studentų mokamiems mokesčiams padengti. Ypatingais atvejais vienam semestrui nuo įmokų už mokslą čia atleidžiami ne tik nuolatinių studijų studentai, bet ir neakivaizdininkai.
Paieška archyve
