Šįmet triskart padaugėjo moksleivių, jau įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas, dukart padaugėjo ketinančių stoti tik į užsienio aukštąsias mokyklas.
Dešimtadaliu sumažėjo ketinančių stoti tik į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros atliktas tyrimas rodo, kad, jei turėtų vienodas sąlygas, studijuoti į užsienį išvažiuotų 41 proc. abiturientų.
Tačiau profesorius Arūnas Poviliūnas ramina, kad šie skaičiai neturėtų bauginti – esą tai rodo švietimo sistemos kaitą ir apykaitą.
Tyrimą, kurio metu siekta išsiaiškinti Lietuvos abiturientų pasirinkimus po mokyklos baigimo, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra atliko antrus metus iš eilės. Paaiškėjo, kad šįmet tris kartus – nuo 1 proc. iki 3 proc. – padaugėjo moksleivių, jau įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas. Tai, pasak tyrimo vadovo, Sociologijos katedros vedėjo A. Poviliūno, rodo, kad užsienio trauka didėja.
Nuo 3 proc. iki 6 proc. padaugėjo ketinančių stoti tik į užsienio aukštąsias mokyklas. Tuo metu ketinančių stoti tik į Lietuvos aukštąsias mokyklas sumažėjo 10 proc. – nuo 79 proc. iki 69 proc. 11 proc. respondentų nurodė ketinantys pateikti stojimo prašymus ir į Lietuvos, ir į užsienio aukštąsias mokyklas.
Kaip pagrindinius studijų užsienyje motyvus abiturientai nurodė geresnes studijavimo sąlygas, didesnes įsidarbinimo galimybes bei suteikimą kokybiškesnį išsilavinimą. Abiturientai taip pat mano, kad užsienyje įgytas išsilavinimas labiau vertinamas.
Studentai – ne konservai
Norinčius vykti studijų į užsienį abiturientus A. Poviliūnas skirsto į dvi dalis. Abiturientų, pasiryžusių studijuoti užsienyje, yra apie dešimtadalį – jų, pasak profesoriaus, tikrai daugėja.
Antra grupė – pasiryžę išvažiuoti, jei turėtų vienodas sąlygas. Tokių Lietuvoje būtų 41 proc. Ši abiturientų grupė, A. Poviliūno teigimu, labiau atstovauja bendrai Lietuvos emigracijos tendencijai.
„Kalbant apskritai apie aukštojo mokslo migraciją, skaičiai mūsų neturėtų bauginti. Ar daug, ar mažai išvažiuoja mes turėtume lyginti su kitomis šalimis“, – teigė tyrimo vadovas.
Profesorius pataria kalbėti apie bendrą Europos švietimo erdvę. „Gerai, kad važiuoja, nes tai rodo švietimo sistemos kaitą, apykaitą. Mes negalime apie švietimo sistemą galvoti kaip apie sandėliuke sudėtus konservų stiklainius. Visi mes esame bendroje erdvėje ir neturėtume galvoti, kad išsaugome tą konservą. Pagrindinė problema – kad mes nepritraukiame studentų“, – sakė VU profesorius.
Pagal išvažiuojančių abiturientų skaičių 2006 m. Lietuva buvo Europos Sąjungos šalių viduryje, tačiau pagal pritraukiančių užsienio studentu skaičių buvome antroje vietoje nuo galo. Už mus mažiau studentų iš užsienio privilioja tik Lenkija.
Išvažiavimui ruošia dar mokykloje
Pasak A. Poviliūno, daugiausia į užsienį patraukia abiturientai iš vadinamųjų „gerųjų“ Vilniaus ir Kauno gimnazijų, kurios sukūrusios išvykimo infrastruktūrą – pavyzdžiui, čia dirba geros anglų kalbos mokytojos, gebančios parašyti gerą rekomendaciją.
„Dalis mokyklų tai naudoja savo rinkodarai, tai – jų prekinis ženklas. Tokios mokyklos ir organizuoja vaikų išvažiavimą“, – kalbėjo A. Poviliūnas, priminęs, kad provincijoje yra vaikų, neišgalinčių atvažiuoti studijuoti į Vilnių.
Tyrimas atliktas 2010 m. kovo-gegužės mėnesiais. Iš viso apklausta 1117 įvairių Lietuvos mokyklų abiturientų.
Paieška archyve
