Pradedamos skirstyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos studijoms, tiesiogiai susijusioms su aukštosiomis technologijomis grįstų inovatyvių ūkio sričių plėtra. Pirmiesiems projektams – naujoms bakalauro ir magistro studijų programoms sukurti ar atnaujinti, studentų praktikoms ir dėstytojų kvalifikacijai tobulinti – skiriama per 48 mln. Lt.
Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Popovienės teigimu, finansavimas skiriamas toms studijų programoms, kurios yra susijusios su vadinamosiomis nacionalinėmis kompleksinėmis programomis (NKP), – yra nukreiptos į prioritetinių ateities ūkio sektorių plėtrą.
Tai – biotechnologijos ir biofarmacijos, lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų, darniosios chemijos, informacinių technologijų, medicinos mokslų, tvarios gamtinės aplinkos naudojimo, mechatronikos, civilinės inžinerijos sektoriaus plėtros ir transporto, Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų, humanitarinių ir socialinių mokslų, jūrinio sektoriaus bei žemės, miškų ir maisto ūkio programos.
„Aukštosios mokyklos turi parengti aukštos klasės specialistų ir tyrėjų, kuriems atsiveria nauja darbo rinka steigiamuose slėniuose, būsimose aukštųjų technologijų įmonėse,“ – sako V. Popovienė.
Daugiausia, per 8 mln. litų, atiteks biotechnologijų bei biofarmacijos sričiai. „Parengti aukšto lygio specialistą, gebantį dirbti su šiuolaikine įranga, kainuoja išties daug. Tai visas kompleksas priemonių – nuo geros studijų programos iki techninės bazės“, – tvirtina Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius Juozas Lazutka.
Mokslininko teigimu, jaunajam mokslininkui reikia sukurti tokias pačias studijų ir praktikos sąlygas, kaip ir kitose Europos šalyse, nes tik taip galima išvengti protų nutekėjimo, patenkinti šalyje veikiančių biotechnologijų įmonių poreikį bei konkuruoti pasaulinėje rinkoje. „Turime išlaikyti perspektyviausius specialistus Lietuvoje. Ilgalaikėje mūsų programoje dalis lėšų numatyta ir moksliniams tyrimams, o tai reiškia, kad būsimieji doktorantai, baigę mokslus, turės čia ką veikti“, – sako Vilniaus universiteto profesorius J. Lazutka.
Šiai priemonei finansavimas skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Nacionalinės kompleksinės programos, per kurias skiriamos lėšos studijų kokybei bei mokslininkų tiriamajai veiklai, papildo slėnių programas. Per šias finansuojamas naujų laboratorijų, mokslinių tyrimų bazės sukūrimas, siekiama, kad būtų sukurta bazė mokslui imlių verslo sektorių plėtrai.
