Daugelį metų žadėtai, tačiau tik pernai pradėtai aukštojo mokslo reformai – vieneri. Reformos iniciatoriai tikina einantys teisinga linkme, tačiau rektoriai ir studentai primena, kad iki šiol neišsklaidytos abejonės dėl reformą įtvirtinančio Mokslo ir studijų įstatymo atitikimo Konstitucijai. Rektoriai atkreipia dėmesį, kad stojimą nulemia specialybės populiarumas ir krepšelio dydis, o studentai pasigenda žadėtos kokybės.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas profesorius Romualdas Ginevičius atkreipia dėmesį į tris kertinius reformos momentus – finansavimo, aukštųjų valdymo ir statuso kaitą.
Valdymo ir statuso kaita dar vyksta, o krepšelius, pasak R. Ginevičiaus, iš principo galime vertinti teigiamai. Tačiau LURK vadovas atkreipė dėmesį, kad apie universitetą sprendžia abiturientai, tad jų atsineštas krepšelis ne visada parodo aukštosios lygį.
„Mes gavome labai daug krepšelių, tačiau beveik nėra mokančių už studijas – pas mus krepšelis dvigubai brangesnis nei, tarkime, socialiniuose moksluose. Tad negavusieji krepšelio pas mus, nulėkė į kitus universitetus. Tai jau neturi nieko bendra su jaunuolio noru ir pasirinkimu, kaip buvo manyta – krepšelis profesinio orientavimo funkcijos neatlieka“, - teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius.
Pasak jo, išaiškėjo, kad stojimą lemia specialybės populiarumas ir krepšelio dydis.
LURK vadovo teigimu, iki šiol neaišku dėl reformos konstitucingumo. Kaip DELFI jau rašė, Konstitucinis Teismas (KT) yra pasisakęs ir dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, ir dėl finansavimo.
„Šiandien yra dvi teisybės, netgi remiantis KT išaiškinimu: vieni supranta, kad viskas tvarkoje, kiti - kad netvarkoje. Man keista, kodėl bijoma kreiptis į KT – jeigu viskas tvarkoje, tai istorijai užbaigti reikia vienąkart įstatymą atiduoti į KT, kuris pasakytų taip arba ne“, - sakė R. Ginevičius.
Tačiau jis patikino, kad kol galioja priimtas įstatymas, rektoriai „jį šventai vykdys“. Tokią pat poziciją, pasak R. Ginevičiaus, susitikusi su rektoriais išreiškė ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Vis dėlto labiausiai R. Ginevičiui nerimą kelia jaunimo emigracija į užsienį.
Studentai: į mūsų pastabas reaguojama agresyviai
„Šiuo metu pagrindinis klausimas – kada ir kas imsis taisyti KT nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo neatitikimus Konstitucijai. Šia tema kyla ypatingai daug diskusijų ir spekuliacijų, todėl manome, jog reikalingas galutinis ir neginčijamas KT sprendimas, siekiant baigti bevaises diskusijas ir pradėti realius veiksmus, tobulinti įstatymo nuostatas, susijusias su studijų finansavimo, studentų rotacijos, nemokamo mokslo gerai besimokantiems, socialinių garantijų ir kitais studentams aktualiais klausimais“, - teigia Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas.
Pasak A. Marko, reformos autoriai rėmėsi prielaida, jog konkurencinis studijų krepšelio finansavimo modelis bus svarbi priemonė studijų kokybei gerinti. „Deja, šiuo metu aukštosios mokyklos konkuruoja vien dėl didesnio studentų skaičiaus, kuris užtikrina didesnį finansavimą. Siekiant didesnio studijuojančiųjų skaičius, studijų kokybės kartelė kai kuriose aukštosiose mokyklose virsta vadovų pareiškimais, kad „geriau jau leisgyvis studentas nei jokio“, - sakė studentų atstovas.
LSAS abejonių kelia ir „mechaninis kai kurių aukštųjų mokyklų jungimas“ - esą optimizavimas vyksta neatlikus visų aukštųjų mokyklų galimybių vykdyti studijas bei studijų programų analizės audito.
A.Markas atkreipė dėmesį ir į tai, kad reformos įgyvendintojai į išsakomą socialinių partnerių kritiką ir pastabas „reaguoja agresyviai“.
G.Steponavičius: reformos stabdyti negalima
„Per metus padaryta daug. Pats svarbiausias dalykas – kad pagaliau po ilgo kalbėjimo duotas startas sisteminei pertvarkai. Reformos pradžia išjudino aukštojo mokslo sektorių ir jame mes matome judėjimą teisinga kryptimi“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius
Artimiausiu metu ministerija ketina pristatyti išsamią pirmųjų reformos metų analizę. G. Steponavičius nesutinka su priekaištais dėl galimo Mokslo ir studijų įstatymo neatitikimo Konstitucijai.
„Turint nepriklausomų teisininkų, tarp jų ir konstitucionalistų nuomones, pagrindo kalbėti apie akivaizdžius prieštaravimus Konstitucijai nėra. Bet kokį kalbėjimą apie prieštaravimą teigiant, kad tai yra prieštaraujantis įstatymas, laikau niekuo daugiau - tik politikavimu“, - kalbėjo ministras. Pasak jo, ir Seime yra kritinė masė, suprantanti, kad reformos stabdyti negalima. Dėl to, sako G. Steponavičius, keli opozicijos politizuoti mėginimai stabdyti reformą per KT nebuvo rezultatyvūs.
G. Steponavičius aiškino, kad aukštųjų mokyklų jungimosi procesas juda – vien praėjusiais metais susijungė keturios kolegijos, dar viena kolegija integravosi į universitetą. „Du universitetai Kaune yra išreiškę valią jungtis. Tai – beprecedenčiai atvejai, nes per pastaruosius 20 metų matėme priešingus procesus“, - sakė G. Steponavičius.
Švietimo ir mokslo ministras pastebėjo, kad vidinės konsolidacijos procesai prasidėję ir konkrečiose aukštosiose – mažėja katedrų, jungiasi fakultetai. Aukštosios mokyklos, pasak G. Steponavičiaus, ieško ir stiprina potencialą ten, kur mato galimybę, atsisako nereikalingos veiklos imitacijos.
