Statistikos departamentas, remdamasis Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, informuoja, kad 2009–2010 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 78 profesinės mokyklos, kuriose mokėsi 47,9 tūkst. mokinių. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, mokinių skaičius profesinėse mokyklose padidėjo 4 tūkst. (9 proc.) ir yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Šalyje buvo 3 nevalstybinės profesinės mokyklos, kuriose mokėsi 77 mokiniai.
2009 m. iš 47,5 tūkst. šalyje įgijusių pagrindinį išsilavinimą mokinių 21 procentas tęsė mokslą profesinėse mokyklose, iš 46,5 tūkst. įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą – 5 procentai.
2009 m. į profesines mokyklas įstojo 22,7 tūkst. mokinių, arba 2 tūkst. daugiau nei 2008 m. Daugiau nei pusė (12,5 tūkst.) įstojusiųjų buvo baigę pagrindinę mokyklą, trečdalis (6,9 tūkst.) – vidurinę mokyklą, 12 procentų (2,7 tūkst.) įstojusiųjų neturėjo pagrindinio išsilavinimo. Tarp visų įstojusiųjų 586 (3 proc.) jau turėjo profesiją, iš jų 84 įgijo specialybę aukštojoje mokykloje.
Didesnė dalis jaunimo kartu su profesija mokosi ir bendrojo lavinimo dalykų. Pagrindinį išsilavinimą profesinėse mokyklose siekia įgyti 1,9 tūkst., arba 4 procentai mokinių, vidurinį išsilavinimą – 30,9 tūkst. (65 proc.). Tik profesijos mokosi daugiau nei trečdalis (15,1 tūkst.) profesinių mokyklų mokinių.
Kaip ir ankstesniais metais profesinėse mokyklose mokėsi daugiau vyrų (67 proc.) nei moterų (33 proc.). Kas penktas profesinės mokyklos mokinys (10,4 tūkst., arba 22 proc.) yra nepilnametis, t. y. neturintis 18 metų. Kasmet profesinėse mokyklose mokslo nebaigia vidutiniškai 7 tūkst., arba 16 procentų mokinių, iš jų 30 procentų – dėl nepažangumo.
Daugiausia mokinių mokosi vadybos ir verslo administravimo srityje. 2009–2010 mokslo metų pradžioje vadybos ir verslo administravimo (smulkiojo verslo paslaugų teikėjo, prekybos įmonės vadybininko padėjėjo, technikos priežiūros verslo darbuotojo ir kt.) mokėsi ketvirtadalis, inžinerijos ir inžinerinių profesijų (automobilių remontininko, elektros įrenginių elektromechaniko, kompiuterinės įrangos derintojo ir kt.) – 23 procentai visų profesinių mokyklų mokinių. Kitos ne mažiau populiarios mokymosi sritys – paslaugos asmenims, socialinės, transporto paslaugos. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, besimokančiųjų kompiuterijos skaičius padidėjo 41 procentu, sveikatos priežiūros – 32, socialinių paslaugų – 30, transporto paslaugų – 15 procentų.
Mažėjo gamybos ir perdirbimo profesijų besimokančiųjų skaičius. Jei 2000–2001 m. m. šios srities profesijų mokėsi 9,1 tūkst. mokinių, tai 2009–2010 m. m. – 2,4 tūkst. Per vienus metus norinčiųjų mokytis gamybos ir perdirbimo profesijų sumažėjo 24 procentais.
Kasmet profesinės mokyklos parengia daugiau nei 12 tūkst. specialistų. 2009 m. profesinę kvalifikaciją įgijo 12,3 tūkst. mokinių (3 proc. mažiau nei 2008 m.), iš jų 7,7 tūkst. mokinių kartu su profesija įgijo vidurinį išsilavinimą (12 proc. daugiau nei 2008 m.). Brandos atestatus kasmet profesinėse mokyklose gauna apie 15 procentų visų šalies abiturientų. 2009 m. 5 procentai baigusiųjų profesines mokyklas įstojo į kolegijas ar universitetus.
Iš visų baigusiųjų profesines mokyklas moterys sudarė 39 procentus. Tik moterys baigė socialinių paslaugų srities specialybes, 82 procentai moterų įgijo paslaugų asmenims specialybes.
2009 m. profesinėse mokyklose dėstė 3,9 tūkst. pedagogų, arba penktadaliu mažiau nei 2005 m. 80 procentų pedagogų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 16 procentų – aukštesnįjį, 4 procentai – vidurinį.
Eurostato duomenimis, 2007 m. Europos Sąjungoje 52 procentai vidurinio mokymo lygmens, kuris apima bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, mokinių mokėsi profesijos, o Lietuvoje perpus mažiau – 26 procentai (2009 m. – 28 proc.)
Paieška archyve
