Įsibėgėjus aukštojo mokslo pertvarkai vis daugiau kritikos iš studentų ir jų atstovų sulaukia priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kurios pagrindas – abitūros egzaminų metu vertinamos mokinių žinios. Studentams ir jų atstovams kyla abejonių, ar tokia abitūra grįstas priėmimas yra efektyvus.
Priėmimo ir kitas su aukštojo mokslo pertvarka susijusias problemas drauge su Laisvojo universiteto (LUNI) studentais balandžio 13 d. Vilniaus universitete vykusiuose debatuose aptarė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis. Renginyje tema „Aukštojo mokslo reforma – stabdyti ar tęsti?“ taip pat dalyvavo ir savo požiūriu dalijosi Vilniaus universiteto edukologijos magistrantė, iniciatyvinės grupės „Solidarūs Lietuvos studentai“ atstovė Olga Suprun.
„Praėjo beveik metai nuo aukštojo mokslo pertvarkai startą davusio Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo Seime. Per šį laiką žengti pirmieji žingsniai siekiamos studijų kokybės, konkurencingesnio aukštojo mokslo link. Šiuos žingsnius visiems pastarosios pertvarkos dalyviams būtina vertinti atsakingai“, - pastebėjo LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.
Pirmiausia, anot studentų sąjungos vadovo, vertinti derėtų studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas. „Vargu, ar šiuo metu veikianti priėmimo sistema maksimaliai padeda stojančiajam, ypač abiturientui, susiorientuoti galimybių ir pasirinkimų jūroje. Taip pat verta pripažinti, kad efektyvaus būdo, kaip priėmimo metu įžvelgti, įvertinti aukštajame moksle būtinas jaunų žmonių kompetencijų, gabumų ar talentų užuomazgas, vis dar nerasta.
Dėl to būtina esminė priėmimo sistemos peržiūra, dėmesį nuo siauro žinių patikrinimo ir jų vertinimo, pasukant prie kompetencijų. Taip pat būtina ieškoti papildomų priemonių, kurios padėtų jaunam žmogui susiorientuoti, kokį ateities kelią rinktis, skatintų jį ne strimgalviais stoti bet kur, tačiau tikslingai investuoti į patį save“, - kalbėjo LSS prezidentas.
Debatuose aptarta naujoji paskolų studentams sistema D. Dikšaičio buvo įvardyta kaip rizikinga ir artimesnė lengvatinio kreditavimo sistemai, bet ne tikrajai studijų paskolų idėjai. Kritiškai LSS vadovas įvertino ir šiais metais taikytą lėšų stipendijos paskirstymo tvarką, pagal kurią skatinamąsias stipendijas gaunančiųjų skaičius buvo neproporcingai mažesnis, o socialinėms stipendijoms skatinamųjų stipendijų sąskaita skirta dvigubai daugiau lėšų, nei buvo išdalyta.
„Geranoriška ir konstruktyvi kritika – tai vienas iš stimulų judėti į priekį“, - apibendrindamas teigė LSS prezidentas. Jis pasiūlė į aukštojo mokslo pertvarką žvelgti kaip į visumą prielaidų, kurių tinkamas panaudojimas iš esmės priklauso nuo pačios akademinės bendruomenės. „Tik dalyvaujant visoms aukštojo mokslo rezultatais suinteresuotoms pusėms, ypač studentams aktyviai reaguojant, galima sklandžiau siekti taip reikalingų permainų“, - tikino D. Dikšaitis.
Primename, kad Lietuvoje apie aukštojo mokslo pertvarką, dar vadinamą reforma, buvo kalbama daugiau nei dešimt metų. Kitais duomenimis, ši reforma buvo pradėta dar nuo valstybės nepriklausomybės atgavimo. Studentų skaičiui šalies aukštosiose mokyklose augant studijų ir mokslo kokybė nepateisino lūkesčių. Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkai įgyvendinti 2009-aisiais metų balandžio 30 d. buvo priimtas LR Mokslo ir studijų įstatymas.
Paieška archyve
