Negavę krepšelio, tačiau už studijas aukštojoje mokykloje sutinkantys mokėti visą studijų kainą šįmet pinigines atvers šiek tiek mažiau – dėl sumažėjusios bazinės mėnesinės algos (BMA) studijos atpigo vidutiniškai keliais šimtais litų.
Tačiau tai vargu ar paguos muzikus ar pilotus, kuriems mokslo metai kainuos per 18 000 Lt. Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė sako, kad Lietuvoje mokestis už studijas tikrai didelis, pinigų dar reikia pragyvenimui, o štai Jungtinė Karalystė siūlo beprocentes paskolas, Skandinavijos valstybės – nemokamą mokslą.
Mokamų studijų kainą nusistato pačios aukštosios mokyklos. Jos orientuojasi į Vyriausybės patvirtintas normines studijų kainas, parodančias, kiek lėšų per metus reikia atitinkamos krypties studentui ugdyti.
Nuo 128 iki 122 litų sumažėjus bazinei mėnesinei algai (BMA), šįmet Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtino vidutiniškai apie 4 proc. mažesnes normines valstybės finansuojamų pirmakursių studijų kainas.
Už būsimųjų bakalauro pirmakursių studijas universitetuose valstybė pasiruošusi mokėti nuo 3 892 Lt (humanitariniai, socialiniai mokslai) iki 18 162 Lt (pilotų rengimas, muzika).
Dailė, dizainas, teatras ir kinas, šokis, fotografija ir medijos, sportas (trenerių rengimas), visuomenės saugumas, odontologija atsieis 11 099 Lt; medicina, veterinarinė medicina – 9137 Lt; architektūra, švietimas ir ugdymas, fizinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus matematiką), biomedicinos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus sportą, reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologiją), technologijos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus pilotų rengimą), psichologija, filologija (specifinės kalbos, vertimas) – 7638 Lt; filologija (išskyrus specifines kalbas, vertimą) – 6390 Lt; matematika, reabilitacija, slauga, sportas (išskyrus trenerių rengimą) – 5248 Lt; Humanitarinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus filologiją), socialinių mokslų srities studijų kryptys (išskyrus psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą) – 3892 Lt.
Dauguma bakalauro pirmakursių įstos į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3 238 iki 7 638 litų per metus.
Studijų krepšelio maksimalus dydis kolegijose svyruoja nuo 3 238 litų (humanitariniai ir socialiniai mokslai) iki 14 890 litų (muzikos studijos) per metus.
Į sumažėjusias normines kainas reagavo ir aukštosios, nusistačiusios šiek tiek mažesnes mokamų studijų kainas nei pernai.
Kiek imti, nusprendė dar ne visi
Štai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) brangiausiai – 11 099 Lt - mokės studijuosiantys naujųjų medijų meną. Palyginti pernai ši specialybė kainavo 11 517 Lt per metus.
VDU pigo ir kitos specialybės - energetikos fizikos, verslo ir taikomosios informatikos, aplinkotyros, biologijos, psichologijos studijos pernai kainavo 7922 Lt, šįmet kinuos 7638 Lt. VDU sumažėjo ir pigiausių studijų kainos – kai kurie humanitariniai ir socialiniai mokslai atsieis nebe 4031 Lt, o 3892 Lt.
„Šįmet studijų kaina bus šiek tiek mažesnė už norminę, nuo pernai skirsis maždaug 130 Lt. Tai lėmė sumažėjusi BMA“, - aiškino Mykolo Romerio universiteto (MRU) Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius Saulius Bugailiškis. Mokamų studijų kainų MRU kol kas nepatvirtino.
Kauno technologijos universitetas nusprendė, kad mokamų studijų kainos bus lygios norminėms studijų kainoms. Vilniaus Gedimino technikos universitete studijų kainos bus lygios arba artimos norminėms kainoms. Didžiausias šalyje Vilniaus universitetas mokamų studijų kainų dar nėra patvirtinęs.
18 tūkst. pakloja vienetai
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) mokamų studijų kainas tvirtins artimiausiu metu. Tačiau, pasak LMTA studijų prorektoriaus Povilo Gylio, pasirenkančių mokamas studijas skaičius nepaprastai mažas – net ir paskolų tai sumai bankai nesuteikia.
„Mokančių už studijas turime labai labai mažai ir kitais metais, matyt, turėsime dar mažiau. Krypstame prie norminės kainos, nuo jos per daug nutolti negalime“, - sakė P. Gylys.
Pasak jo, už muzikos studijas mokėti 18 tūkst. sutinka vos vienas kitas – pernai tokių buvo tik tarp dainavimo studentų.
P.Gylys sako, kad mažinti studijų kainą apsimoka universitetams, turintiems daug studentų. Tuo tarpu LMTA specialybėse, kur aukštos kainos, studentų yra labai nedaug. „Pagal įstatymą jeigu kainas mažiname, tuomet ministerija sumažina normines kainas. Taip ne visai esame savarankiški“, - aiškino LMTA prorektorius.
Lietuviškos kainos - pakankamai didelės
„Tie, kuriuos priima geriausi Britanijos universitetai, nemokamai galėtų studijuoti ir Lietuvoje. Jiems tai nieko nekainuotų, tik pragyvenimas. O jeigu už studijas reikia mokėti, tai Britanijoje paskolos beprocentės, jų mokėjimas atidėtas, kol žmogus uždirba pinigus, leidžiančius grąžinti paskolą už studijas”, - sako Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Ž. Savickienė.
Štai Skandinavijos šalys siūlo nemokamą aukštąjį mokslą.
Tuo tarpu Lietuvoje, pasak Ž. Savickienės, mokslas kainuoja pakankamai brangiai ir iš mažo miestelio studijuoti atvažiavęs vaikas, kurio mama, pavyzdžiui, mokytoja, o tėvas prarado darbą, praktiškai mokytis negali.
„Mano supratimu, šis mokestis už studijas tikrai didelis. Žinant tai, kad šeimos neturi iš ko mokėti, o vaiką išlaikyti reikia. Jei vaikas gyvena Vilniuje, nedaug uždirbanti mama tą patį kiaušinį jam atiduos, o pati suvalgys, kas liko. Bet jei ta mama gyvena Tauragėje, Balbieriškyje ar dar kažkur, kur didelė bedarbystė, kaip ji tą vaiką Vilniuje išlaikys?“, - klausė D. Savickienė.
Pašnekovė pastebi, kad valstybės finansuojamų vietų šįmet sumažėjo pakankamai svariai – dviem tūkstančiais - ir tokie skaičiai gąsdina. Studijų užsienyje informacijos centro vadovės nuomone, prieiname situacijos, kai mūsų vaikų seneliai mokėsi dėl to, kad tėvai siuntė lašinius.
Šįmet valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Nors tai – dviem tūkst. mažiau nei pernai, ŠMM ramina, kad šįmet į nemokamas studijas universitete arba kolegijoje galės įstoti beveik kas antras mokyklą baigęs abiturientas.
Beje, valstybės finansavimą galima gauti ir stojant į privačias aukštąsias mokyklas. Jei privačios aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina bus aukštesnė nei valstybės skiriamas finansavimas, studentas skirtumą turės padengti savo lėšomis.
Paieška archyve
