Jei Lietuva nori tapti pažangia žinių visuomene, kuriančia inovatyvias idėjas, pirmiausia šalyje turėtų būti atleista apie pusė pedagogų, o vaikams suteikta daugiau laisvo laiko, mano garsus Belgijos mokslininkas, verslininkas, organizacijos „One Laptop per Child“ vadovas Europoje Walter de Brouwer. Belgas, kurį dienraštis „Wall Street Journal“ yra pavadinęs vienu įdomiausių mūsų laikų mąstytojų, mano, jog tarp Europos šalių sėkmingiausiai inovacijų kūrimo keliu eina Švedija, o Lietuvos vyriausybei, siekiant pasukti šalį panašia linkme, būtina kuo greičiau imtis nepopuliarių radikalių sprendimų.
W. de Brouwer, kuris kovo 18 d. lankysis Lietuvoje ir konferencijoje LOGIN 2010 skaitys pranešimą tema „Kaip paversti Lietuvą vienu pažangiausių technologijų centrų Europoje“, yra garsus Belgijos mokslininkas, leidėjas, filantropas. Šiuo metu jis vadovauja pasaulinės N.Negroponte įkurtos asociacijos „One Laptop per Child“ veiklai Europoje. Šios iniciatyvos tikslas – kovoti su skurdu pasaulyje, aprūpinant besivystančių šalių vaikus kompiuteriais.
„Vyriausybės turėtų žvelgti į švietimo sistemą panašiai kaip į bet kurią kitą infrastruktūrą – kartais ją reikia nurašyti arba iš esmės atnaujinti kaip geležinkelius ar greitkelius. Švietimas – tai tiesiog intelektualinė infrastruktūra“, – raginimus imtis drastiškų priemonių argumentuoja mokslininkas.
Anot jo, norėdama išugdyti kartą, kuri kurtų novatoriškas idėjas ir jomis pagrįstą žinių ekonomiką, Lietuva turėtų rasti galimybių kiekvienam pradinių klasių moksleiviui suteikti po asmeninį kompiuterį, sutrumpinti pamokų laiką, kad vaikai turėtų daugiau laisvalaikio, ir atleisti pusę pedagogų: „Į tai turėtumėte žvelgti tartum į banko indėlį – dabartinei kartai ši investicija bus skausminga, tačiau palūkanas su kaupu atsiims jūsų vaikai“.
Žarstyti kontraversiškus patarimus W. de Brouwer leidžia jo asmeninė patirtis. Jis yra ne tik kelių sėkmingų verslo kompanijų įkūrėjas, semiotikos ir ekonomikos mokslų daktaras, bet ir aktyviai domisi futurologija, remia įvairių sričių mokslinius tyrimus, pradedant medicina, baigiant genų tyrinėjimais. 1997 m. jo įkurtoje privačioje ateities tyrimų laboratorijoje „Starlab“ vienu metu dirbo per 100 įvairių sričių mokslininkų. Jie vykdė tyrimus tokiose novatoriškose sferose kaip kvantinė kompiuterija, robotų technika, kelionės laike, nanoelektronika, „protingi“ drabužiai ir pan.
W. de Brouwer manymu, sėkmingiausiai inovatyvios ekonomikos kūrimo keliu Europoje žengia Švedija, kuri laiku suprato, jog XXI amžius bus informacinės politikos amžiumi ir kad informacija bei idėjos privalės būti nemokamos. Todėl autorių teisių, patentų, prekės ženklų koncepcijos turi būti reformuotos, prisitaikant prie šios naujos realybės. Jo nuomone, 2006 m. įkurta kontraversiška Švedijos „Piratų partija“, kovojanti už šiuos tikslus, iš tiesų yra didžiulis, nors kol kas dar deramai neįvertintas šios šalies visuomenės pasiekimas.
„Žinių ekonomikos kūrimas yra labai nedėkinga veikla. Vyriausybė, kuri tą daro, privalo turėti ilgalaikę strategiją ir nuo jos nenukrypti, aiškiai suprasdama, kad darbo vaisiai pradės matytis tik tada, kai jos jau tikriausiai nebebus valdžioje. Dar blogiau – veikiausiai šiuos vaisius skins politiniai oponentai“, - įžvalgomis dalinasi mokslininkas, kurio pranešimą konferencijoje LOGIN 2010 pristato bendrovė „Omnitel“.
LOGIN 2010 vyks kovo 18 d., pagrindinė konferencijos tema – ateitis.
Paieška archyve
