Per didelė dalis bendrojo lavinimo mokyklas baigusių jaunų žmonių aukštąjį mokslą Lietuvoje renkasi „aklai“; pasirinkimų jūroje susiorientuoti bandantiems jaunuoliams turgumi virtusios studijų parodos taip pat menkai tepadeda; šalyje iki šiol nėra realios alternatyvos baigusiems bendrojo lavinimo mokyklas ir dėl aukštojo mokslo dar neapsisprendusiems.
Taip dabartinę situaciją šalyje vertina studentų atstovai Lietuvos studentų sąjungoje (LSS).
Anot LSS prezidento Dainiaus Dikšaičio, šiuo metu sostinėje vykstanti didžiausia šalies studijų paroda tėra liūdnas priminimas apie tai, kaip ilgą laiką į savo intelektinį potencialą dėmesio nekreipusi valstybė vangiai liaujasi jį ir toliau švaistyti.
„Studijų parodos Lietuvoje ne veltui vadinamos studijų mugėmis: žodyne žodis mugė reiškia didelį turgų, prekymetį. Deja, šių dienų mugėje dažnai tik katę maiše jauniesiems šalies protams siūloma įsigyti: objektyvios informacijos apie konkrečias studijas trūksta, realios pagalbos susiorientuoti nepakanka. Pats renginio formatas atsakingai apsispręsti taip pat greičiau kliudo nei padeda“, - kritiškai situaciją vertina studentų sąjungos prezidentas D. Dikšaitis.
Patekimas į aukštąjį mokslą, pastebi LSS vadovas, – labai svarbus momentas tiek konkretaus žmogaus, tiek valstybės požiūriu. „Žmogui pasirinkus netinkamai, gaištamas jam svarbus laikas. Valstybei skirti pinigus žmogui, kuris nesėkmingai ieško savęs – taip pat abejotina investicija. Drįstu teigti, jog tol, kol tokios mugės mūsų šalyje bus paklausios, galėsime ir toliau stebėtis prastais aukštojo mokslo rezultatais“, - prognozuoja studentų atstovas.
LSS ragina pripažinti, kad viena pagrindinių nerezultatyvaus aukštojo mokslo priežasčių Lietuvoje ta, jog iki šiol nesukurta subalansuota žmogaus patekimo į aukštąjį mokslą strategija, o realios alternatyvos baigusiems bendrojo lavinimo mokyklą ir apie studijas dar tik galvojantiems taip pat nėra. Strategija turėtų užtikrinti, kad į aukštąsias mokyklas pateks ženkliai didesnė dalis motyvuotų, aiškius tikslus turinčių, sąmoningų žmonių.
Tai aiškiai įvardyti LSS pirmiausia ragina šalies akademinės bendruomenės lyderius, aukštojo mokslo politikos formuotojus. Studentų atstovų įsitikinimu, tik susitarus dėl problemos, galima ieškoti būdų, kaip keisti esamą situaciją, siekti norimų rezultatų. Kaip vienus iš galimų sprendimų LSS įvardija neformalųjį ugdymą bei plataus spektro paslaugas savęs pažinimo, veikimo sferų pasirinkimo klausimais.
