Nors tyrimai rodo, kad aukštąjį išsilavinimą turėtų įgyti ne daugiau 40 proc. baigiančiųjų vidurines mokyklas, o likę 60 proc. turėtų eiti į profesines, tačiau premjeras Andrius Kubilius didžiulį aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių skaičių, kaip ir gerą plačiajuosčio interneto skvarbą bei mobiliųjų telefonų aparatų kiekį vienam gyventojui laiko vienu didžiausiu Lietuvos privalumų.
Tokią nuomonę viešėdamas JAV ministras pirmininkas A. Kubilius išsakė interviu televizijai „LTV America“, pasakodamas, kokiais argumentais bando pritraukti investuotojus į Lietuvą.
Premjero teigimu, dažnai ir patys lietuviai nežino, kad yra sričių, kuriose jų šalis pirmauja. Vieną jų, mobiliųjų telefonų aparatų kiekis, tenkantis vienam gyventojui. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje – 100 gyventojų vidutiniškai tenka apie 150 aparatų.
Dar viena sritis, pasak A. Kubiliaus – interneto skvarba: Lietuva yra pirmoji pasaulyje pagal duomenų perdavimo greitį, ketvirtoji – pagal interneto kokybę. Mūsų šalis taip pat pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal viešo interneto prieigos centrų tinklo tankumą.
Šalia šių pasididžiavimo vertų dalykų, premjeras A. Kubilius regi ir Lietuvos abiturientų polinkį masiškai stoti į aukštąsias mokyklas, nors ministro pirmininko Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei viceministrė Nerija Putinaitė yra išreiškę priešingą požiūrį, o Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šią tendenciją ėmė keisti reguliuodama priėmimo į universitetus srautus.
„Išsilavinimo lygis Lietuvoje, arba tai, kiek paplitęs universitetinis išsilavinimas, turiu pasakyti, vidutiniškai yra dvigubai didesnis negu kitose ES valstybėse. Tai yra tie vieni svarbiausių pranašumų, kurie ir leido mums kalbėtis su svarbiomis kompanijomis, kad jie pamatytų tas galimybes, kurių iki šiol gal dar nematė“, – interviu „LTV America“ pasakojo A. Kubilius.
Tuo tarpu tyrimai ir ekspertų vertinimai rodo, kad siekiant išlaikyti tinkamą išsilavinimo balansą, reikėtų, jog 2013 m. absolventų su aukštuoju išsilavinimu pasiūla sudarytų apie 40 proc. skaičiuojant nuo 2009 m. 18-mečių skaičiaus.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės N. Putinaitės, Lietuvoje norima skatinti profesinį mokymą, bet atsisakyti aukštųjų mokyklų dalis jaunuolių bus skatinami ne draudimais ar kliūčių kūrimu, o reguliuojant priėmimo srautus ir informuojant abiturientus.
DELFI primena, kad paprastai į aukštąsias mokyklas stoja apie 75–80 proc. abiturientų. Pavyzdžiui, pernai apie 10 tūkstančių pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, apie 11 tūkst. į kolegijas, per 15 tūkst. į mokamas vietas aukštosiose mokyklose ir tik apie 3000 rinkosi profesines.
