Vienas reprezentatyviausių Lietuvos studentų tyrimų (apklausta 7,5 tūkst. studentų iš 32 Lietuvos aukštųjų mokyklų) atskleidė, jog pagrindinėmis aukštojo mokslo ydomis laikytinos studentų socialinė padėtis, studijų kokybės užtikrinimas bei aukštųjų mokyklų infrastruktūra. Tai kartoja ankstesnių tyrimų išvadas ir neleidžia tikėtis teigiamo Lietuvos situacijos vertinimo pagal Bolonijos proceso tikslus.
Tiriant pagrindinių Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) nagrinėjo studentų įtraukimą į sprendimų priėmimą, studijų kokybės užtikrinimą ir studentų vaidmenį šioje srityje, mobilumą bei socialinį aspektą aukštajame moksle.
Socialinis aspektas
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose atskirų socialinių grupių asmenys diskriminuojami, jiems nesudaromos tinkamos sąlygos studijuoti, kenčia nuo lėšų trūkumo. Pavyzdžiui, studentai, atvykstantys iš kitų miestų, vidutiniškai bent kelerius metus gyvena studentų bendrabučiuose, tačiau tyrime šie įvertinti tik 2,9 balo (iš 6). Ypač prastai vertinami KU, KTK, VU, VPU ir LMTA bendrabučiai. Atskirais atvejais bendrabučiai yra apskritai netinkami. Pavyzdžiui, tik 7 proc. apklaustųjų, teigė, jog bendrabučiai pritaikyti neįgaliesiems.
Studijų kokybės užtikrinimas
Kita opi Lietuvos aukštųjų mokyklų problema – vidinis kokybės užtikrinimas. Apie specialias vidinės studijų kokybės užtikrinimo grupes žinojo tik pusė tyrime dalyvavusių studentų atstovybių, didžioji dalis aukštųjų mokyklų nėra numačiusios konkrečių veiksmų, o studentų ir studentų atstovybių dalyvavimas nepageidaujamas. Daugelis studentų (85 proc.) nėra matę (arba nežino, ar yra viešinami) bendrų dėstytojų darbo vertinimo rezultatų, nežino, kaip tai lemia tolimesnį dėstytojų darbą ir visą studijų procesą.
Apklausiant studentus buvo prašoma įvardinti, kiek egzaminuotojų įprastai dalyvauja laikant egzaminus. Daugiau nei pusė respondentų (64 proc.) teigė, jog dažniausiai dalyvauja vienas egzaminuotojas – pats dalyko dėstytojas. Tokia praktika egzaminų metu turi neigiamą įtaką: vienas dėstytojas ne visada užtikrina, jog nėra naudojamasi neleistinomis priemonėmis, didėja korupcijos grėsmė. Net 18 proc. respondentų teigė, jog egzaminų vertinimai yra arba dažniausiai yra šališki. Didžioji dauguma respondentų (81 proc. respondentų) yra susidūrę su neobjektyviu žinių vertinimu.
Lietuvos aukštosios mokyklos sąlyginai retai viešina absolventų įsidarbinimo rodiklius arba informacija apie tai nepasiekia studentų. Tai tiesiogiai siejasi ir su nepakankamu aukštųjų mokyklų bei verslo sektoriaus bendradarbiavimu. Tyrimas rodo, jog, nėra iki galo nusistovėjęs bendradarbiavimo su verslo sektoriumi santykis, nėra pilnai išnaudotos galimybės kviesti dėstytojus iš kitų šalių. Du trečdaliai apklaustųjų teigė, kad nei specialistai iš verslo sektoriaus, nei dėstytojai iš užsienio neskaito paskaitų jų aukštojoje mokykloje.
Studijoms pritaikytos infrastruktūros kūrimas aukštosiose mokyklose
Tyrimas taip pat rodo, jog geriausiai Lietuvos aukštosiose mokyklose pritaikytos bibliotekos (išskirtinai studentų teigiamai vertinamos ŠU bei KMU bibliotekos), blogiausiai – aukštųjų mokyklų laboratorijos ir bendrosios patalpos. Aukštųjų mokyklų infrastruktūra turi atitikti ne tik bendrus akademinės bendruomenės poreikius, bet ir būti pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems studentams. Studentų nuomone šiuo atžvilgiu geriausiai pritaikytos yra ISM, TTVAM, VDU, MRU, blogiausiai – LVA, LMTA, VTDK, KK ir KMU aukštosios mokyklos.
„Atliktas tyrimas atskleidė, jog Lietuvos aukštosiose mokyklose studentų dalyvavimas visuose studijų procesuose nėra pilnai įgyvendintas, tam tikrais atvejais sukuriant priešišką aplinką. Bolonijos deklaracijose numatytos gairės bei tikslai nėra įgyvendinami optimaliai pagal turimas galimybes. Tai stabdo Lietuvos aukštojo mokslo integraciją tarptautiniu lygmeniu bei bendros akademinės erdvės kūrimą Bolonijos procese dalyvaujančių šalių atžvilgiu“, - sako LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Tyrime dalyvavo 7593 studentai iš 32 Lietuvos aukštųjų mokyklų bei 13 studentų atstovybių.
Paieška archyve
