Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), šįmet į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose planuojanti priimti mažiau studentų, vadovaujasi prieš metus atliktu tyrimu. Ankstesnės vadovybės užsakymu tyrimą atlikę ekspertai konstatavo, kad aukštąjį išsilavinimą turėtų įgyti ne daugiau 40 proc. baigiančiųjų vidurines mokyklas, likę 60 proc. turėtų eiti į profesines. Dabartines stojimo tendencijas, kai didžioji dauguma renkasi aukštąsias mokyklas, ŠMM bandys keisti reguliuodama priėmimo srautus bei geriau informuodama abiturientus.
Pasak tyrėjų, siekiant išlaikyti tinkamą išsilavinimo balansą, būtų gerai, jog 2013 m. absolventų su aukštuoju išsilavinimu pasiūla sudarytų apie 40 proc. skaičiuojant nuo 2009 m. 18-mečių skaičiaus. Pagal šiuos skaičius, darbo rinkos poreikius patenkintų, jei į aukštąsias mokyklas kasmet būtų priimama apie 15 tūkst. studentų.
„Tikėtina, kad 2013 m. laisvų darbo vietų, kurioms reikės aukštojo išsilavinimo, skaičius bus 15 470“, - rašoma tyrime apie valstybės užsakomų studijų vietų planavimą aukštosiose mokyklose. Palyginimui – 2009 m. į aukštąsias mokyklas įstojo 36 374 studentai: 23 538 universitetuose ir 12 836 kolegijose. Valstybė finansuoja 20 891 pirmakursių studijas.
Tiesa, prognozė daryta dar prieš sunkmetį ir remiasi 2008 m. pradžios duomenimis. „Kai dar nebuvo krizės ir matymo, kad gali kai kurie sektoriai susitraukti, jau tuomet prognozuota, kad ne daugiau 40 proc. baigiančiųjų turėtų galimybę įgyti aukštąjį mokslą. Vadinasi, 60 proc. turėtų eiti įgyti kitas profesijas profesinėse mokyklose“, - DELFI tyrimo rezultatus komentavo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Norinčiųjų mokėti už studijas nesustabdys
Pasak N. Putinaitės, matyti, kad kai kuriose specialybėse mokančių už studijas savo lėšomis beveik nėra, nors tos specialybės labai reikalingos. „Kur rinka persipildžiusi sutinkančiais mokėti už studijas, jau šių metų priėmime mažiname valstybės finansuojamų vietų skaičių – pavyzdžiui, vadybos studijose“, - sakė viceministrė.
N. Putinaitės teigimu, turi būti skatinamas profesinio mokymo patrauklumas, jaunuoliai skatinami ten stoti. ŠMM į ekspertų rekomendacijas ketina reaguoti ne apribodama stojimą į aukštąsias, o suteikdama kuo daugiau informacijos, ko reikia rinkai, kas yra profesinis mokymas, kuo jis yra patrauklus, informuodama, ar sektorius plėsis, ar yra perpildytas ir keletą metų į priekį papildomų specialistų nereikės.
Viceministrė primena, kad pagal Konstitucinio Teismo sprendimą negalima aukštosioms uždrausti priimti už studijas mokančius studentus, jei aukštosios pajėgios suteikti kokybišką išsilavinimą. „Mes taip pat neturime teisės žmogui uždrausti stoti į mokamą vietą ir už save mokėti. Matome, kad į mokamas vietas žmonės stoja, nes to nori, jie tai sieja su savo gyvenimu, karjeros perspektyva. Kai žmogus investuoja, jis turi ir aspiracijas – jis tikisi ir gauti darbą, ir uždirbti“, - aiškino N. Putinaitė.
Klausiama, kiek atliktas tyrimas patikimas, viceministrė sakė, kad tyrimo paklaida galima, tačiau specialistų poreikį prognozuoti esą galima. „Žinoma, gali daug kas keistis – atlyginimų struktūra, kai kurios specialybės gali tapti daug patrauklesnės ar atvirkščiai. Tačiau tokių trūkumų turi visi tyrimai ir mes į tyrimą žiūrime su tam tikru rezervu. Mat nė vienoje šalyje niekada nepavyko tiksliai prognozuoti ir remiantis tomis prognozėmis formuoti stojančiųjų vietų skaičiaus. Tačiau suteikti visą informaciją, reaguoti į tai, kas vyksta, galime“, - sakė švietimo ir mokslo viceministrė.
DELFI primena, kad šiuo metu aukštajame moksle mokosi absoliučiai didžioji dalis baigusių vidurines mokyklas. Pavyzdžiui, pernai apie 10 tūkstančių pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, apie 11 tūkst. į kolegijas, per 15 tūkst. į mokamas vietas aukštosiose mokyklose ir tik apie 3000 rinkosi profesines.
Paieška archyve
