Lietuvos aukštosios mokykloms įsijungiant į naują, nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas tikisi, jog kuriama sistema turėtų padėti užkirsti kelią studentų, baigusių kolegijas, diskriminavimui.
Tarp kolegijų absolventų universitetinės studijos ypač populiarios – beveik 20 proc. Vilniaus kolegijos studentų norėtų tęsti studijas populiariausiuose Lietuvos universitetuose. Tačiau dėl akademinių rezultatų vertinimo neatitikimų, kolegijas baigusieji dažnai skundžiasi atsiduriantys akligatvyje.
Paradoksalu, tačiau tiek atskirų aukštųjų mokyklų, tiek net ir skirtingų tos pačios institucijos padalinių to paties dalyko kredito samprata skiriasi. G. Bražiūno įsitikinimu, aukštajam mokslui vis labiau tampant tarptautiniu, o nacionalinei dimensijai mažėjant, sunku būtų išvengti painiavos, atsisakius įsilieti į vieningą Europoje vyraujančią sistemą. „Pamažu pereisime prie to, kad kolegijų studentai nejus diskomforto dėl savo išsilavinimo – juk turėtų būti svarbu, kokių ir kiek žinių esi įgijęs. O baigimo įstaiga negali turėti reikšmingos įtakos tolesnio mokslo planavimui Lietuvoje ar užsienyje,“ - sako G. Bražiūnas.
Įgyvendinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos projektą, nemažai diskusijų akademinėje bendruomenėje kelia studentų pasiekimų vertinimai, mat dažniausiai įvertinamas tik galutinis rezultatas, visiškai neatsižvelgiant į įdėtas pastangas, einant rezultato link. G. Bražiūnas siūlo numatyti tam tikras ribas, kurios būtų siekiamybė, arba žemiau kurios nebūtų galima kristi – ji turėtų tapti vienoda visiems. Tačiau susitarus dėl rezultato, pats procesas negalėtų būti diskriminuojamas. Todėl nebūtų diskriminuojami ir tie, kurie baigė kolegijas, bet geba tiek pat, kiek ir universitetinių studijų absolventai.
Lietuva viena paskutiniųjų Europoje pereina prie vieningos ECTS. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų. Tą turėtų padaryti „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projektas, dar vadinamas akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema. Jis tęsis 2,5 metų ir jungs dešimties pagrindinių Lietuvos universitetų, dviejų kolegijų ir kitų aukštųjų mokyklų ekspertus – beveik 200 skirtingų sričių specialistų.
Paieška archyve
